Vilniaus „Žalgirio“ krizė

Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą M. Čepas sulaukė kvietimo prisijungti prie Vilniaus „Žalgirio“ dublerių trenerių štabo. Laikui bėgant trenerio lygis kilo, kol galiausiai jis prisijungė prie pagrindinės komandos. Tačiau planus pradėjo jaukti žinia, jog komandos vadovas – suimtas.

„Kai Vadimas Kostujevas atėjo – viskas buvo aukštumoje, niekas nevėlavo, bet atėjo tokia žinutė (Kad V. Kostujevas suimtas – red.) ir ji mažiausiai privertė nustebti. Kiek nuo vieno žmogaus gali pasisukti kitų žmonių gyvenimai? Tas metas toks įdomus – treneris išeina, pinigų nėra, stoji prie komandos vairo nuogas basas ir galvoji – ką čia daryti? Buvai pastatytas prieš faktą ir viskas, važiuojam“, – krikštą vyriausiojo trenerio poste prisiminė strategas.

M. Čepas iki šiol žavisi tuo metu komandoje likusiais žaidėjais.

„Chebra malačiai. Kokias tu ten gali kelti užduotis? Atėjo klubo vadovai ir pasakė – žmonės gerieji, neiškriskite iš lygos. Kaip jūs tą padarysite – niekam neįdomu. Padėka tiems žaidėjams, aš dabar kai pagalvoju, net neįsivaizduoju, kaip surasti viduje motyvacijos – pas daugelį buvo šeimos, vaikai, įsipareigojimai ir būdamas profesionalus sportininkas eini į treniruotę ir žaidi suprasdamas, kad už tai nieko negausi. Pagarba tiems žmonėms, mes neiškritome, bet kas vyko toliau – gavosi, kaip gavosi. Apie kažkokius rezultatus nebuvo net ką daug galvoti, pabaigėme tą čempionatą, ačiū Dievui, ir toliau su nekantrumu laukėme, kaip viskas vyks toliau“, – pasakojo M. Čepas

Apie ritualus

Tarp sportininkų plačiai paplitę ritualai neaplenkė ir M. Čepo. Treneris pripažįsta, jog kadaise laikėsi prietarų bei jais tikėdavo.

„Ankščiau, kuomet mes važiuodavome į rungtynes, klubo autobuso vairuotojui neleisdavau važiuoti atbulam, kai autobuse sėdi komanda. Bet po to pagavau save, come on, Minde, ką, kitaip neapsisuksi? Išlipdavo komanda, autobusas apsisukdavo, sulipdavo komanda ir tuomet važiuodavome. Tada pagalvojau – galima nuprotėti, bet ne tiek.

Prisiminiau dar vieną iš kartų buvau paprašęs vairuotojo važiuojant į rungtynes nestoti prie šviesoforo. Taip turi pataikyti, kad pravažiuotum nestojęs. Aš įsivaizduoju, kiek iššukių turėjo vairuotojai su manimi, galvodavo, „nu čia papuolė, aišku, treneris“, – juokėsi treneris.

Pagrindiniai trenerio principai

M. Čepas yra laikomas žaidėjų treneriu – strategas dažnai sulaukia komplimentų iš futbolininkų, yra gerbiamas bei vertinamas. Paklaustas, kur yra sėkmės paslaptis, treneris pasidalino savo mintimis apie treniravimą.

„Disciplina, drausmė, abipusė pagarba ir pagarba klubui – tai yra dalykai, be kurių aš neįsivaizduoju bendradarbiavimo ir darbo eigos. Ir aišku aistra – pas kiekvieną iš jų turi būti aistra tam, ką jie daro. Be aistros futbole – niekur, ji turi būti.

Kiekvienais metais sukaupta patirtis tau eina į bagažą ir su juo tu eini į sekantį sezoną. Patirtis niekur nedingsta. Treneris turi jausti komandą, jausti, ką turi jiems ištransliuoti po pirmo kėlinio rūbinėje, kaip surasti tinkamus žodžius – treneris turi jausti komandą ir turi būti ant vienos bangos su žaidėjais. Aš niekada nesutiksiu, kad treneris susiraukęs turi vaikščioti po aikštę – yra darbas, bet tu turi rasti laiko ir pajuokauti su vaikinais. Turi būti visko po truputį. Koks aš esu? Žaidėjai turi pasakyti, koks aš esu, jie geriausiai įvardintų.

Su kuo teko dirbti – jie nebuvo apatiški tam, ką jie daro. Ir daugelis myli tai, ką jie daro, o sakyti, kad nėra pas mus žaidėjų... Yra pas mus žaidėjų, kiekvienam reikia duoti šansą ir pasitikėti, o jis atsakys tau tuo pačiu. Pasitikėkite jaunais žaidėjais“, – teigė M. Čepas.

Daugiau M. Čepo minčių bei istorijų išgirsite tinklalaidėje „Football O‘clock“.

Šaltinis
Temos
Lietuvos futbolo federacija (LFF)
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją