Ketvirtadienį Vilniuje vykusios Futbolotreneris.lt organizacijos surengtos Antrosios futbolo konferencijos metu A lygos prezidentas ir Vilniaus „Riterių“ vadovas Janas Nevoina patvirtino, kad A lygoje žaidžiančių futbolo klubų asociacija pritarė Lietuvos futbolo federacijos pasiūlymui dėl lietuvių futbolininkų limito, tad kitais metais visose Lietuvos futbolo A lygos rungtynėse privalės žaisti bent šeši lietuviai.

„Po tam tikrų diskusijų sutarėme, kad trys lietuviai kiekvienos komandos rungtynėse 2022 metais taps privalomu minimumu. Manau, kad dėl to A lyga nesusilpnės ir mes neprarasime per paskutinius kelis metus iškovotų aukštų pozicijų tarptautinėje arenoje“, – konstatavo J. Nevoina.

Sekmadienį finišo liniją kirsiančiame A lygos čempionate šiais metais dalyvavo 10 komandų. Prieš paskutinį – 36-ą turą jų paraiškose buvo 256 futbolininkai, iš jų – 99 legionieriai. Daugiausiai užsieniečių – net 17 registravo Marijampolės „Sūduva“, 14 – Vilniaus „Žalgiris“, 13 – FK „Panevėžys“, 11 – „Kauno Žalgiris“. Būtent šios komandos čempionate užėmė aukščiausias, dalyvavimą UEFA rengiamuose Europos taurių turnyruose garantuojančias vietas.

Mažiausiai – vos 4 futbolininkus iš užsienio turi šeštą vietą A lygos pirmenybėse užėmę Vilniaus „Riteriai“, su 5-iais užsieniečiais sezoną baigs dėl išlikimo A lygoje kovojanti Gargždų „Banga“, 6 užsieniečius savo gretose turi absoliutus čempionato autsaideris Kėdainių „Nevėžis“.

Šiais metais Lietuvos aukščiausioje lygoje buvo užfiksuotos 29 rungtynės, kuriose bent vienos komandos sudėtyje buvo mažiau nei trys lietuviai. Net 20 kartų vos su vienu ar dviem Lietuvos futbolininkais startinėje sudėtyje rungtynes pradėjo Marijampolės „Sūduva“, 9 kartus tokiu pasiekimu pasižymėjo Vilniaus „Žalgiris“.

Neatsitiktinai būtent šių komandų vadovai nepritarė Lietuvos futbolininkų limito įvedimui. Anot ilgamečio Marijampolės „Sūduvos“ prezidento Vidmanto Murausko, tokius reikalavimus į varžybų nuostatus būtų galima įtraukti nebent nuo 2023 metų.

„A lygos klubų nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė. Viršutinėje turnyro lentelės dalyje esantys klubai nepritarė, nes jų poreikius tenkinančių aukšto lygio Lietuvos futbolininkų nėra tiek jau daug. Tačiau žemesnes pozicijas užimantys klubai balsų dauguma priėmė tokį sprendimą ir mums teks su juo susitaikyti. Galiu priminti, kad „Sūduva“ prieš kelis metus savo sudėtyje turėjo 5-7 lietuvius, nacionalinės rinktinės narius, tačiau vėliau dauguma lietuvių išvyko į užsienį, arba perėjo į kitas komandas Lietuvoje. Galima sakyti, kad mes čia padarėme klaidą, tad šiais metais turėjome remtis užsieniečiais, o surasti ir integruoti į komandą per vienerius metus kelis pajėgius Lietuvos futbolininkus gali būti sudėtinga. Vis dėlto, aš nemanau, kad tai yra didžiausia A lygos problema. Mano galva, šiandien A lygai svarbiau būtų susipažinti su 2022 metų čempionato tvarkaraščiu, o apie tai niekas net nekalba“, – pareiškė V. Murauskas.

Tuo metu LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius pasidžiaugė A lygos klubų sprendimu. „Trys žaidėjai iš Lietuvos kiekvienos A lygos komandos rungtynėse yra pirmas žingsnis teisinga linkme. Federacija stengsis padaryti taip, kad tų lietuvių A lygos rungtynėse būtų kuo daugiau. Suprantame, kad vien prievarta to nepasieksime, todėl kalbėsimės su klubų vadovais apie jiems aktualų finansinio motyvavimo mechanizmą už ketvirtą, penktą ir kitus į aikštę leidžiamus Lietuvos futbolininkus bei jų sužaistas minutes“, – teigė E. Stankevičius.

Anot jo, Lietuvos futbolininkų A lygos rungtynėse reglamentavimą paskatino paskutiniais metais smarkiai suprastėję Lietuvos nacionalinės rinktinės rezultatai. Ieškant sprendimų taip pat buvo svarstoma ir apie privalomą jaunų lietuvių – iki 19 arba iki 21 metų futbolininkų įtraukimą į komandų rungtynes. Vis dėlto, šiam siūlymui A lygos klubai vieningai nepritarė.

„Privalomas vieno ar dviejų jaunų futbolininkų žaidimas rungtynėse turėtų neigiamą poveikį visam Lietuvos klubiniam futbolui. Šiuo metu Lietuva UEFA klubų reitinge užima rekordinę 34 vietą, dėl to šiais metais pirmą kartą mūsų šalies jaunimo komanda dalyvavo UEFA jaunimo Čempionų lygos varžybose. Bet jei būtume priversti dirbtinai integruoti jaunus futbolininkus į A lygos rungtynes, po kelių metų pamatytume, kad turime bent 10 jaunų krašto gynėjų, nes juos lengviausia paruošti ir jie turi mažiausią įtaką komandos žaidimui bei rezultatui. Bet ar dėl to pagerėtų Lietuvos rinktinės žaidimas ir viso šalies futbolo situacija?“, – retoriniu klausimu argumentavo A lygos prezidentas J. Nevoina.

E. Stankevičiaus teigimu, federacija ieškos finansinių priemonių, kuriomis skatins klubus pasitikėti jaunais futbolininkais. „Galvojame, kad reikėtų padidinti mokestį už užsieniečius futbolininkus ir trenerius, o gautas lėšas paskirstyti toms komandoms, kuriose daugiausiai laiko aikštėje praleidžia jauni Lietuvos futbolininkai. Panaši sistema yra ir dabar, bet jos finansinių resursų nepakanka, tad numatome skirti tam dar daugiau lėšų. Taip pat norime, kad A lygos klubai su jaunais futbolininkais sudarytų profesionalų sutartis, tokiu būdu užtikrinant jiems būtinas socialines garantijas. Suprantu, kad dėl to padidėtų finansinė našta klubams, bet mes turime visų pirma galvoti apie lietuvius futbolininkus ir jų perspektyvas“, – pareiškė E. Stankevičius.