Netrukus spaustuvėse pasirodys žurnalistu tapusio mediko Nelsono Castro knyga „Diego sveikata: tikroji istorija“. Anot 66-erių autoriaus ir knygos leidėjų, knyga nėra fikcija, o joje pateikiami absoliučiai tikri faktai – Castro turėjo progą susipažinti ne tik futbolo legendos mirtį konstatavusių ir vėlesnius tyrimus alikusių medikų išvadomis, bet ir su tam tikrais policijos tyrimų rezultatais.
„Tai buvo labai sunkus ir ištęstas komandinis darbas, tačiau mums pavyko pasiekti tikruosius šaltinius. Tai – dokumentika, kuri bus šaltinis ateities biografinėms knygoms“, – teigė N. Castro.
Knygą pristatančiame interviu N. Castro pateikė ir makabriškų faktų. Labiausiai šokiravęs teiginys, jog D. Maradonos kūnas buvo palaidotas be širdies.
Tokį radikalų sprendimą teko priimti pasiekus žiniai apie galimą vandalizmo aktą, kurį galimai planavo žvaigždę iki beprotybės sudievinę futbolo fanai.
„Prieš laidotuves pasiekė žinia, kad radikalių La Platos „Gimnasia“ klubo ultrų grupė planuoja surengti išpuolį ir iš kūno išplėšti širdį. Apsirdaudžiant nuspręsta kūną laidoti išėmus šį organą. Be to, Diego širdis buvo itin reikalinga medikams, tyrusiems mirties priežastis. Ji buvo neįprastai didelė – jei įprastai žmogaus širdis sveria 300 gramų, Maradonos širdis svėrė maždaug pusę kilogramo“, – pasakojo N. Castro.
Būtent „Gimnasia“ klubas tapo paskutine D. Maradonos darboviete – komandą jis treniravo nuo 2019-ųjų iki savo mirties.
N. Castro interviu teigė, kad D. Maradonos sveikata ilgą laiką prieš mirtį buvo ypatingai prasta.
„Sunku patikėti, ką teko iškentėti jo kūnui. Širdies problemos ir nepakankamumas jį kamavo ilgą laiką, ir kitas žmogus tiesiog būtų miręs, tačiau Diego kovojo. Problema buvo ta, kad jis visą laiką vengė atlikti ilgą ir kokybišką reabilitaciją“, – pažymėjo autorius.
„Asmeninių medikų dėka Maradoną ne kartą pavyko pastatyti ant kojų, tačiau tai buvo ypatingai sunkus ir atsakingas darbas. Tiesiogine to žodžio prasme jie savo rankose nuolat laikė garsiausio Argentinos žmogaus gyvenimą“, – teigė N. Castro.
Be įspūdingų pasiekimų aikštėje, D. Maradona garsėjo ir savo „žygdarbiais“ už aikštės ribų, o skandalingi jo gyvenimo faktai nuolat būdavo pateikiami viso pasaulio spaudoje. Argentinietis vartojo itin daug alkoholio, buvo įjunkęs į narkotikus, o naujos knygos autorius N. Castro tai apibūdino labai konkrečiai: „Maradona turėjo priklausomybes viskam, o tai griovė jo gyvenimą“.
Primename, kad D. Maradona mirė praėjusių metų lapkričio 25-ąją, neprabėgus nė mėnesiui po savo 60-ojo gimtadienio. Medikų įvardinta mirties priežastis – širdies smūgis. Likus kelioms savaitėms iki mirties futbolininkui buvo išoperuotas krešulys smegenyse.
Argentinoje D. Maradonos mirtis sukėlė tikrą isteriją, neadekvačiai elgėsi ne tik futbolo fanai, bet ir laidojimo įmonės darbuotojai.
Argentinoje sudievintas D. Maradona futbolą profesionaliai žaidė beveik dvidešimtmetį, nuo 1976-ųjų. Su Argentinos rinktine jis 1986-aisiais tapo pasaulio čempionu, tąsyk finale Pietų Amerikos atstovai pranoko tuometinės Vakarų Vokietijos futbolininkus. Saugas D. Maradona išrinktas geriausiu to čempionato žaidėju.
Atstovaudamas „Napoli“ komandai Italijoje D. Maradona du kartus iškovojo „Serie A“ čempiono titulą, sykį – UEFA taurę.
