Algimantas Liubinskas – suglumęs.
Dar prieš metus vieno žymiausių šalies trenerių iškelta mintis neliko balsu tyruose. Tik buvo savaip interpretuota LFF vykdomajame komitete.
Spalį pastarasis priėmė Labdaros buvusiems treneriams mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašą. Pirmadienį šis dokumentas paviešintas LFF interneto svetainėje.
Tiesa, akivaizdžiai iki galo nesuredaguotas – apraše gausu korektūros ir loginių klaidų. Delfi pradėjus domėtis, kas iš tiesų galės pretenduoti į 500 eurų dydžio mėnesines išmokas, LFF atstovai žadėjo konsultuotis su teisininkais, ar aprašą reikėtų patikslinti.
Antradienį jis jau buvo išimtas iš LFF portalo.
Juodraštį dokumentas primena galbūt dėl to, jog buvo ne kartą braukytas ir pildytas.
O galutinis jo variantas – sunkiai atpažįstamas net pačiam idėjos autoriui.
Finansiškai atsidėkoti nusipelniusiems šalies treneriams pasiūlė 1991-1995 ir 2003-2008 metais Lietuvos rinktinei dirigavęs A. Liubinskas.
„Kalbant tiesiai šviesiai, tai padaryta mano iniciatyva. Aš iškėliau mintį, kad daug pasiekę treneriai turėtų būti vertinami kaip nusipelnę sportininkai, kurie iš valstybės gauna rentas. Manau, kad tai būtų teisingas socialinis projektas, turint omenyje, jog futbolo federacija nėra pati skurdžiausia“, – Delfi sakė 70-mečio jubiliejų kitą savaitę švęsiantis futbolo veteranas, vadovavęs rinktinei daugiausiai rungtynių jos istorijoje (79) ir pasiekęs daugiausiai pergalių (25).
Labdara trenerių rentas LFF veikiausiai pavadino tikėdamasi sutaupyti – tokios rūšies pajamos nėra apmokestinamos.
Pagal aprašą, kasmet federacija galės patenkinti ne daugiau kaip penkis prašymus skirti išmokas.
Pasinaudoti tokia galimybe ketina ir pats A. Liubinskas.
„O kodėl turėčiau atsisakyti – ar mažai daviau futbolui per savo gyvenimą? Aš iki šiol jaučiu nuoskaudą, kad LFF būstinėje niekur nepamatysi mano nuotraukos. Taip pasistengė Julius Kvedaras (buvęs LFF prezidentas – Delfi), kuris norėjo mane sumenkinti, ir sumenkino kapitaliai. O kas jis pats buvo – banditų parankinis...
Iš tiesų man dirbant rinktinės rezultatai buvo geriausi, ir žaidėjų daug išugdyta. O žinote, kiek Olegas Blochinas (vienas žymiausių praeities Ukrainos futbolo trenerių – Delfi) gauna Kijeve? Federacija jam moka po 30 tūkst. eurų. Taigi, yra tokių atvejų, manau, tai normalu, taip ir turėtų būti. Žmonės, kurie kažką nuveikė – bet objektyviai nuveikė – daug kur yra vertinami ir po karjeros pabaigos“, – kalbėjo buvęs treneris.
Tačiau dabar tas pats, A. Liubinsko žodžiais, „banditų parankinis“ turės teisę kartu su juo prašyti LFF labdaros.
Pretenduoti į ją gali buvę treneriai, paruošę olimpinių žaidynių 1-6 vietos laimėtojus, universiados prizininkus, ne mažiau kaip keturis įvairių amžiaus grupių šalies rinktinių žaidėjus arba bent vieną, su Lietuvos nacionaline komanda iškopsiantį į finalinius pasaulio ir Europos čempionatų etapus.
Išmokas turi teisę gauti ir buvę rinktinės treneriai, vadovavę jai bent pusę atrankos ciklo, taip pat UEFA taurių laimėtojai ar elitinių jaunimo pirmenybių prizininkai.
Tai – dar ne viskas. Labdarą galima skirti ir už konkrečiau neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos futbolui“, jei trenerio darbui pašvęsta ne mažiau kaip 30 metų.
Būtent pastarasis aprašo punktas kelia daugiausiai klausimų.
Nors aprašo pavadinime minimi tik buvę treneriai, pasirodo, jog kartu su jais už viso gyvenimo nuopelnus LFF galės papildyti ir teisėjų, žurnalistų bei futbolo vadybininkų pinigines.
Delfi paklaustas, ar toks apibrėžimas leidžia į labdarą pretenduoti ir buvusiems federacijos vadovams, LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius atsakė, jog išmokų galės prašyti visi „aprašo punkte išvardintas veiklas atlikę asmenys“.
A. Liubinskui tokia kompanija – naujiena.
„Aš kalbėjau tik apie trenerius – ir tik pensinio amžiaus. Bet visas geras idėjas galima sudarkyti, prie kiekvieno molio – ką nors prilipdyti. Aš tų prielipų visai nesiūliau“, – patikino futbolo specialistas.
LFF vykdomajame komitete papildytas punktas gerokai išplečia potencialių labdaros gavėjų ratą. Pirmiausia, pačiais vykdomojo komiteto nariais, tarp kurių yra ir buvusių teisėjų, ir ilgamečių LFF ar jos narių funkcionierių.
Ir jei ateinančių metų pradžioje sulauks daugiau nei penkių prašymų, federacija turės rinktis, kuriuos iš jų patenkinti, o kam pasiūlyti metus palaukti kitų labdaros dalybų.
Sprendimą turės priimti LFF generalinis sekretorius, tiesa, jis pats į priekį bruka vykdomojo komiteto sudaromą labdaros skyrimo komisiją. Nors apraše nurodoma, jog pastaroji turės rekomendacinį balsą.
„Aš tik pasirašysiu įsakymą, o spręs komisija. Dėl to ji ir yra, kad nebūtų interpretacijų dėl asmeninių ambicijų, kokių nors „myliu-nemyliu“, – sakė E. Stankevičius.
Paklaustas, pagal kokius kriterijus bus nustatomas prašytojų eiliškumas – apraše apie tai neužsimenama, LFF generalinis sekretorius minėjo „elementaraus adekvatumo kriterijus“.
„Taip, gali likti nepatenkintų, kurie patys sau atrodys vertesni už kitus, bet skirtingų nuomonių neišvengsi“, – dėstė vienas LFF vadovų.
Federacija ne tik galės rinktis, kuriuos iš futbolo veteranų pamaloninti renta. Apraše numatyta, jog jau paskirtos labdaros mokėjimą ateityje bus galima nutraukti „dėl objektyvių priežasčių, susijusių su ekonominių, finansinių ir socialinių aplinkybių pasikeitimu“.
Bet koks sprendimas, remiantis tuo pačiu aprašu, „bus galutinis ir neskundžiamas“.
Tad balso teisę turintys labdaros gavėjai prieš LFF rinkimus turės dar vieną argumentą rimtai pasvarstyti, ar verta pyktis su tais, kurie valdžią laiko savo rankose.
