Tinklalaidė prasidėjo klausimu, ar vienas Velika Goricos klubo vadovų stebėjo lapkričio mėnesį Pulos mieste vykusią Kroatijos ir Lietuvos jaunimo U-21 rinktinių akistatą, kurioje triuškinančią pergalę 7:0 iškovojo šeimininkai.
M. Nikoličius pripažino, kad dėl darbų gausos neteko stebėti to mačo, tačiau „Goricos“ sporto direktoriaus toks rezultatas labai nenustebino.
„Tą dieną buvome užsiėmę klubo reikalais, gal taurės rungtynes turėjome, tiksliai nepamenu. Bet po tų rinktinių mačo mums skambino žaidėjai, klausė, su kuo čia jie žaidė. Mes į kroatų U-21 rintinę buvome delegavę 3 futbolininkus.
Žinoma, jie žinojo, kad susitiko su lietuviais, kroatams tai buvo labai svarbus mačas. Mūsų „Goricos“ jauniems žaidėjams buvo labai juokinga, kad iš šalies, kurią įveikė 7:0, klube dirba treneris (red. – Valdas Dambrauskas) ir vadovas“, – šypsojosi M. Nikoličius.
„Jei kalbant rimtai, aišku, rezultatas nemalonus. Tai futbolo sudėtinė dalis, būna ir tokių pralaimėjimų. Sako, kad kartais geriau pralaimėti tokiu rezultatu, nei 7 kartus po 1:0.
Dirbant Lietuvoje, tu verdi savo sultyse, matai kokia situacija, kokia atranka. Būnant čia, Kroatijoje, trečius metus, į tai žvelgiu kitomis akimis ir objektyviai.
Kroatija, nors ir maža valstybė pagal gyventojų skaičių, tačiau pagal išugdytų žaidėjų, trenerių gretas, neįmanoma lyginti skaičiais (su Lietuva). Jei Lietuvos klube vos ne vos surenki 20 žaidėjų, dalis jų žaidžia rinktinėje, bet suprantame, kad ne visi yra geriausi. Tuo metu Kroatijoje vyrauja milžiniška konkurencija.
Aukščiausioje Kroatijos lygoje yra aibė puikių futbolininkų, kurie ne tik negali svajoti apie rinktinę, bet greta jų yra dar 10 geresnių. Didžiausias skirtumas, kad Kroatijoje – begalė talentų. Ta vidinė konkurencija skatina ir stumia į priekį“, – kalbėjo M. Nikoličius.
Tiesa, anot futbolo specialisto, pačioje Kroatijoje šios sporto šakos infrastruktūra nėra ideali.
„Nėra kažkokių ypatingų sąlygų. Taip, Lietuvoje jos irgi nėra geros, bet jei lygintume su Lenkija, Kroatija labai stipriai atsilieka.
Čia tiek neinvestuojama, kiek, pavyzdžiui, Vengrijoje, kur dygsta įspūdingos futbolo bazės. Tačiau kroatai – labai talentinga sportui tauta, jie motyvuoti per sportą kažką pasiekti savo gyvenime. Kai šalia tiek daug talentingų futbolininkų, tai skatina tapti profesionaliu žaidėju“, – kalbėjo M. Nikoličius.
Vienas klubo vadovų įvertino ir Lietuvos futbolo viltimi laikomo Pauliaus Golubicko progresą.
„Mano ir trenerio V. Dambrausko manymu, Paulius nenusileidžia geriausiems Kroatijos talentams.
Atitinka absoliučiai visas charakteristikas, kad taptų labai geru žaidėju. Čia jis tikrai labai patobulėjo, nes Paulius daug dirbo papildomai. Kaip jis atvykęs smūgiavo ir kaip smūgiuoja dabar – lyg diena ir naktis.
Manau, jis tikrai užsikabins. Taip, ta trauma jo progresui turėjo įtakos, lengva nebuvo.
Jis sulauks savo šanso ir, manau, Paulius juo pasinaudos. Lietuvos futbolo sirgaliai gali būti ramūs, jam visi šansai ateityje žaisti vienoje iš Top-5 lygų“, – manė Kroatijos futbolo lygos geriausiu metų sporto direktoriumi pripažintas M. Nikoličius.
Vienas „Goricos“ vadovų buvo paklaustas ir apie kitus lietuvius – ar yra tokių, kurie galėtų rungtyniauti aukščiausioje lygoje.
„Žinau, kad kai tik atvykau į Kroatiją dirbti, „Rijeka“ norėjo nupirkti Fiodorą Černychą iš Balstogės „Jagiellonia“, buvo nusiuntusi visai neblogą pasiūlymą. Bet tuo metu Fiodoras buvo ypač geros sportinės formos ir pasirinko Rusiją.
Manau, keli žaidėjai, galbūt kai kurie vartininkai, be abejo, galėtų žaisti. Tas pats Arvydas Novikovas galėtų rungtyniauti. Kitas klausimas – kurioje komandoje? Yra tokių ekipų, kurios kovoja dėl išlikimo, kitos – siekia vietos Europos turnyruose, yra tokių, kurios stabiliai lieka 6 ar 7-oje pozicijose.
Ar galėtų kas nors įsitvirtinti Zagrebo „Dinamo“? Manau, tikrai ne“, – tvirtino iš Nidos kilęs futbolo specialistas.
