D. Maradonai buvo 60 metų.
Anot pirmojo šią informaciją pranešusio Argentinos žiniasklaidos kanalo „Clarin“, D. Maradona mirė trečiadienio rytą savo namuose Buenos Airių priemiestyje. Gavus žinią apie staigiai suprastėjusią legendos sveikatos būklę, į įvykio vietą atskubėjo ne vienas greitosios pagalbos automobilis, tačiau išgelbėti buvusio sportininko gyvybės medikai nebesugebėjo.
Kol kas nurodoma argentiniečio mirties priežastis – ūmus širdies veiklos sutrikimas (širdies smūgis), tačiau tai gali būti ir ne visiškai tiksli diagnozė, nes D. Maradonos sveikata pastaruoju metu apskritai buvo labai prasta.
Spalio 30-ąją jubiliejinio 60-ojo gimtadienio sulaukęs D. Maradona po kelių dienų pasijuto prastai ir atsidūrė vienoje iš La Platos ligoninių.
Tuomet D. Maradonai artimi šaltiniai pranešė, kad futbolo žvaigždei yra atliekami išsamūs sveikatos tyrimai siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių paskutinėmis dienomis nusilpo organizmas.
D. Maradona viešumoje paskutinį kartą matytas būtent per savo 60-ąjį gimtadienį. La Platos „Gimnasia y Esgrima“ komandą treniruojantį argentinietį prieš rungtynes pasveikino jo klubas, tačiau jau tuomet legenda atrodė prastai, be energijos, sunkiai vaikščiojo. Stadioną jis paliko iš karto po pasveikinimo ir rungtynėse nedalyvavo.
Kiek vėliau, lapkričio 3-ąją paskelbta, kad ligoninėje D. Maradonai išoperuotas krešulys smegenyse.
Tuomet artimi futbolininkui šaltiniai tvirtino, kad legendos sveikata po operacijos sparčiai taisosi. Futbolo legenda buvo išleistas gydytis į namus.
Po patvirtintos žinios apie D. Maradonos mirtį Argentinos vyriausybė šalyje paskelbė trijų dienų gedulą.
Primename, kad Argentinoje sudievintas D. Maradona futbolą profesionaliai žaidė beveik dvidešimtmetį, nuo 1976-ųjų.
Su Argentinos rinktine jis 1986-aisiais tapo pasaulio čempionu, tąsyk finale Pietų Amerikos atstovai pranoko tuometinės Vakarų Vokietijos futbolininkus. Saugas D. Maradona išrinktas geriausiu to čempionato žaidėju.
Tiesa, būtent Meksikoje 1986-aisiais vykusiame čempionate į Anglijos rinktinės vartus D. Maradona įmušė skandalingą įvartį ranka, kuriam vėliau suteiktas garsusis „Dievo rankos“ epitetas.
Atstovaudamas „Napoli“ komandai Italijoje D. Maradona du kartus iškovojo „Serie A“ čempiono titulą, sykį – UEFA taurę.
Įsimintiną D. Maradonos apšilimą su Neapolio komandos apranga pamatyti ir apie jį paskaityti galite čia.
Iš viso Argentinos rinktinėje D. Maradona sužaidė 91 rungtynes, per kurias pelnė 34 įvarčius. Futbolininkas dalyvavo keturiuose pasaulio futbolo čempionatuose.
1990-aisiais Argentinos rinktinė taip pat pasiekė pasaulio čempionato finalą, tačau jame jau turėjo pripažinti tos pačios Vakarų Vokietijos ekipos pranašumą. Tuo metu 1994-aisiais iš pasaulio čempionato JAV D. Maradona skandalingai buvo išsiųstas namo, nes jo organizme aptikta narkotinių medžiagų.
Apskritai antroje savo karjeros pusėje ir ją baigęs D. Maradona kentėjo nuo priklausomybių. Jis turėjo bėdų dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, neišvengė diskvalifikacijos etapų. Profesionaliai futbolą žaisti argentinietis pabaigė 1997-aisiais.
Vėliau jis pradėjo periodiškai nutrūkdavusią trenerio karjerą, paskutiniu metu dirbo gimtinėje, aukščiausioje šalies lygoje žaidžiančiame klube.
2008-2010 m. D. Maradona treniravo ir Argentinos rinktinę, tačiau aukštumų su ja pasiekti nepavyko.
Kaip klubinių komandų treneris jis yra dirbęs Argentinoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Meksikoje, netgi Baltarusijoje. Apie jo karjeros etapą meksikiečių „Dorados de Sinaloa“ klube „Netflix“ kompanija sukūrė populiarų dokumentinį serialą.
Su žmona Claudia Villafane D. Maradona susilaukė dviejų dukterų. Po dvidešimtmetį trukusios santuokos pora išsiskyrė 2004-aisiais – skyrybų proceso metu paaiškėjo, kad argentinietis Neapolyje turėjo ir trečią vaiką – nesantuokinį sūnų.
Varžovu tapo kokainas
Nors D. Maradonos reputaciją sutepė įvairios priklausomybės ir nesėkmingas vadovavimas nacionalinei rinktinei, jį vis tiek dievino dėl futbolo pamišę argentiniečiai, vadinę jį „Pibe de Oro“ (Auksiniu vaikiu).
10-asis numeris ant jo marškinėlių pradėjo asocijuotis su juo pačiu, kaip ir Pele atveju.
Ryžtingas, greitas ir visiškai nenuspėjamas D. Maradona buvo meistriškas puolėjas, kojomis lengvai žongliravęs kamuoliu besiverždamas prie varžovų vartų.
Grakščiai manevruodamas aikštėje dėl savo žemo svorio centro, jis lengvai apeidavo begalybę varžovų ir dažnai įmušdavo netikėtus įvarčius savo kaire koja, kuri buvo laikoma jo pavojingiausiu ginklu.
„Ji mokėjo daryti viską savo kojomis, ką tik galėjo sugalvoti“, – sakė Salvatore Bagni, kadaise su D. Maradona žaidęs „Napoli“ klube.
Vėlesniu karjeros etapu svorio priaugusio D. Maradonos neįtikėtinas greitis ėmė lėtėti, o iki 1991-ųjų jis įsivėlė į savo pirmąjį dopingo skandalą, prisipažinęs, kad piktnaudžiauja kokainu. Šis žalingas įprotis neduodavo jam ramybės iki pat karjeros pabaigos 1997 metais. Tuomet jam buvo 37-eri.
Futbolininkas 2000-aisiais buvo hospitalizuotas ir vos nemirė, o 2004 metais vėl patyrė širdies veiklos sutrikimų, sietų su kokaino vartojimu. D. Maradona vėliau sakė įveikęs priklausomybę nuo kvaišalų ir pripažino, kad kokainas buvo jo „kiečiausias varžovas“.
Tačiau sportininko sveikata toliau blogėjo, nepaisant 2005 metais atliktos skrandžio mažinimo operacijos, padėjusios numesti daug svorio. 2007 metų pradžioje D. Maradona buvo hospitalizuotas dėl ūmais hepatito, o jo gydytojas sakė, kad kepenų veikla sutriko dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir valgymo.
Diego buvo penktas iš aštuonių vaikų savo šeimoje ir augo nušiurusiame lūšnyne Buenos Airių pakraštyje, kur žaisdavo futbolą paprastoje aikštelėje, kaip ir daugelis kitų tarptautinę šlovę pelniusių argentiniečių..
Vis dėlto nė vienas jų savo šlove neprilygo D. Maradonai 2001 metais Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) paskelbė D. Maradoną ir Pele dviem iškiliausiais visų laikų futbolininkais.
„Maradona mus įkvepia“, – per 2006 metų Pasaulio čempionatą Vokietijoje sakė tuometis Argentinos rinktinės puolėjas Carlosas Tevezas, aiškindamas savo tėvynainių žavėjimąsi šiuo futbolininku.
„Jis – mūsų dievaitis ir tautos dievaitis“, – pridūrė C. Tevezas.
