Jaunojo „Riterių“ gynėjo sėkmės istorijos pagrindas – karinė tarnyba. Verta pabrėžti, kad jo ryšys su karininkais iki šiol išlikęs labai didelis. Pavyzdžiui, į D. Malžinsko debiutines rungtynes A lygoje atvyko būrys karininkų, kurie nuolat skandavo Deivido vardą, o jam prisilietus prie kamuolio plojo. Tas rungtynes prieš „Sūduvą“ „Riteriai“ po įtemptos kovos pralaimėjo, tačiau vilniečių stovykloje aiškiai buvo galima suprasti, kad jaunasis gynėjas ne tik nepasimetė, tačiau užtikrintai kovojo dėl kiekvieno kamuolio bei nuolat pasijungdavo į komandos atakas.

„Prisijungęs prie Riterių ekipos kėliau sau maksimalius tikslus, nenorėjau būti komandoje tik dėl skaičiaus. Visada jaučiau palaikymą iš komandos draugų, trenerių, todėl kantriai dirbau ir laukiau galimybės, tikėjau, kad anksčiau ar vėliau ji ateis, o kada susiklosčius aplinkybėms gavau šansą žaisti A komandoje, įsilieti jau buvo lengviau.

Aišku, debiutinėse rungtynėse prieš „Sūduvą“ jaudulio buvo daugiau nei įprastai, bet stengiausi išlikti ramus ir užtikrintas, kad viskas pavyks ir susitvarkysiu su savo užduotimis. Rungtynes pralaimėjome, todėl vertinti teigiamai jų negali nei vienas žaidėjas.

Asmeniškai mačiau daug taisytinų dalykų, tikrai buvo epizodų, kuriuose privalėjau sužaisti geriau, bet debiutu likau nei patenkintas, nei labai nusivylęs. Džiaugiuosi tuo, kad pavyko neperdegti, maksimaliai koncentruotis į žaidimą“, – sakė D. Malžinskas.

Po kelių savaičių naujasis „Riterių“ treneris Tommi Pikkarainenas D. Malžinską metė į aikštę LFF taurės rungtynėse prieš Alytaus „Dainavą“. Dar pirmajame kėlinyje po Lajo Traore perdavimo visiškai laisvas prieš varžovų vartininką atsidūręs gynėjas užtikrintai galva pasiuntė kamuolį į tinklą. Tuomet žvilgtelėjo į teisėją ir, supratęs, kad įvartis įskaitytas, pradėjo švęsti.

„Keli žmonės prieš rungtynes parašė, jog jaučia, kad šiandien galiu įmušti. Todėl negalėjau jų nuvilti (juokiasi). Atvirai – pirma mintis buvo, kad bus užfiksuota nuošalė, bet įvartis buvo įskaitytas, todėl beliko džiaugtis. Tai suteikė pasitikėjimo man, kaip jaunam žaidėjui. Psichologiškai tai buvo svarbus momentas. Tikiu, ateityje tokių bus dar ne vienas“, – džiaugsmo neslėpė D. Malžinskas.

– Deividai, kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad tau visiškai nesvarbu, nei kuri rungtynių minutė, nei kiek esi nubėgęs kilometrų. Vis tiek, visada atrodai šviežias. Ar tai apgaulingas įspūdis? Ir kaip tau tai pavyksta?

– Vyresni futbolo žmonės man ne kartą yra sakę, kad tėvas turėjo sveikatos aikštėje, juokauja, kad dažnai net aikštės buvo jam per mažai (šypsosi). Galbūt tai genai. Be to, daug davė ir nelengvas pasiruošimas sezonui. Manau, taip pat gerai išnaudojau ir karantino pertrauką, kuomet visi buvo priversti sportuoti atskirai, bet vis tiek šiuo aspektu dar yra daug erdvės dirbti.

– Kurios iš tų ketverių sužaistų rungtynių tau pačiam paliko maloniausią įspūdį?

– Taurės rungtynės prieš „Dainavą“. Iškovota pergalė, įvartis, kitas etapas, emociškai tai buvo maloniausios rungtynės.

– Lygiosios su „Žalgiriu“ – labiau pergalė ar labiau pralaimėjimas?

– Treneris minėjo, kad prie blogesnės sėkmės galėjome likti išvis be taškų, nepaisant to, kad kiekvienas žaidėjas jautė, jog galėjome iškovoti visus tris. Manau, lygiosios buvo teisingiausias rezultatas. O didžiausia pergalė ta, kad pagaliau demonstruojame vis geresnį ir geresni žaidimą.

– Kiek tos rungtynės psichologiškai padės komandai sėkmingai pasiruošti dvikovai su „Derry City“?

– Šiose rungtynėse parodėme, kad mes tikrai galime kurti momentus, žaisti greitą, kokybišką futbolą. Be abejo, toks žaidimas prideda pasitikėjimo kiekvienam.

– Niekada nepagalvojai, kaip viskas greitai keičiasi? Turiu omeny tai, kad dar užpernai dažniausiai sėdėdavai ant suolo Pirmoje lygoje, o rytoj, veikiausiai, būsi starto sudėties žaidėjas UEFA Europos lygos atrankoje?

– Futbole taip jau yra – viskas gali pasikeisti per 5 minutes. Dveji metai išties nemažas laiko tarpas, bet prabėgo jie greitai. Galiu tik pacituoti Algimanto Liubinsko frazę – „futbolas tai džiunglės, kuriose išlieka tik liūtai“. Kovoju dėl kiekvienos galimybės žaisti, siekiu tobulėti kiekviename žingsnyje.

– Treneris jau užsiminė, kad „Riteriai“ privalo peržengti Šiaurės Airijos ekipos barjerą. Ką apie tai galvoja žaidėjai?

– Žaidėjai labai laukia šių rungtynių, žinome iškeltas užduotis ir tikime, kad galime jas įvykdyti. Privalome laimėti. Stiprybės suteikia namų sienos, be to, rungtynės su „Žalgiriu“ parodė, kad atrandame žaidimą, pradedame kilti į kalną, todėl tikiu, kad žaisime kitame etape.

– Ar labai skirsis Riterių žaidimas su „Derry City“, lyginant su tuo, ką matėme dvikovose prieš abu Žalgirius?

– Skirsis tuo, kad pamatysite dar daugiau aistros, atsidavimo ir energijos. Komanda ilgai laukė Europos lygos turnyro dvikovų, visą sezoną dirbome dėl šių svarbiausių akimirkų, todėl laikas įrodyti, kad šimtai treniruočių valandų nenuėjo veltui ir reikia siekti tik pergalės.