LFF norai išsipildė – pirmadienį posėdžiavusi FIFA taryba rugsėjį pirmą kartą Lietuvoje turėjusį vykti planetos čempionatą atidėjo lygiai metams.

Svarstytos ir kitos alternatyvos – perkelti turnyrą į gruodį, 2021 metų birželį arba visai nekeisti planų.

„Buvo daug pasvarstymų dėl naujų turnyro datų, bet žiūrint į bendrą sporto renginių situaciją pasaulyje, manau, FIFA priėmė teisingą sprendimą. Mes irgi siūlėme būtent tokį variantą, nes kitu metu – ypač vykstant krepšinio sezonui – neturėtume galimybių patekti į didžiąsias šalies arenas“, – antradienį surengtoje vaizdo konferencijoje sakė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Pirmenybės vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje: atitinkamai „Siemens“, „Žalgirio“ ir „Švyturio“ arenose, kuriose didžiąją metų dalį šeimininkauja krepšinio klubai.

Sunku prognozuoti, kas bus ateinantį rudenį: kalbama apie galimą antrą viruso protrūkį. O kas bus dar po metų – ką ir kalbėti. Galbūt turistų srautai po pandemijos bus mažnesni, o gal kaip tik visi bus pasiilgę kelionių.
Edgaras Stankevičius, LFF generalinis sekretorius

Gruodį – Eurolygos, Europos taurės varžybų ir FIBA Čempionų lygos kovų įkarštyje – išsitekti šiose arenose salės futbolui būtų problematiška.

O kitą birželį Kaune vyks krepšinio atranka į Tokijo olimpines žaidynes, be to, tuo pačiu metu tarptautinės publikos dėmesį kaustys Senojo žemyno futbolo čempionatas.

Jeigu FIFA būtų nusprendusi neieškoti naujos vietos kalendoriuje salės futbolui, realu, jog turnyrą būtų tekę rengti tuščiomis tribūnomis. O tokios galimybės LFF vadovai teigė nė nesvarstę.

„Norėjome, kad visa Lietuva turėtų galimybę stebėti šias varžybas, be to, tikimės didelio užsienio turistų antplūdžio. Norime padaryti išskirtinį renginį, kad ir Lietuva, ir visa Europa turėtų galimybę jį stebėti gyvai arenose“, – teigė E. Stankevičius.

Kartu jis patvirtino, jog anksčiau ketinusi pati prekiauti bilietais į rungtynes, FIFA šią teisę perdavė lietuviams.

Tačiau Delfi paklaustas, ar net ir praėjus papildomiems metams realu tikėtis koronaviruso protrūkių ir karantino suvaržymų nugąsdintų užsieniečių būrių Lietuvoje, E. Stankevičius traukė pečiais.

„Sunku prognozuoti, kas bus ateinantį rudenį: kalbama apie galimą antrą viruso protrūkį. O kas bus dar po metų – ką ir kalbėti. Galbūt turistų srautai po pandemijos bus mažnesni, o gal kaip tik visi bus pasiilgę kelionių“, – svarstė LFF generalinis sekretorius.

Anksčiau planuotos čempionato organizavimo išlaidos siekė maždaug 10 mln. eurų. Kaip jas keis priverstinė metų pauzė, LFF atstovai teigia kol kas nežinantys.

„Kai kurios eilutės išaugs, bet kai kurios gali ir sumažėti. Šiai dienai per anksti, koks bus galutinis pokytis.

Iš organizacinės pusės būtume spėję deramai pasiruošti ir ateinančiam rugsėjui, bet atidėjimo privalumas tas, kad kai kurios treniruočių bazės per šį laikotarpį bus atnaujintos, konkrečiau, Kretingos sporto salė“, – dėstė E. Stankevičius.

Pasak jo, LFF tik tarpininkavo rezervuojant viešbučius čempionato svečiams, kurių apgyvendinimą apmokės FIFA. Vis dėlto E. Stankevičius vylėsi, jog rezervacijas pavyks sklandžiai perkelti kitiems metams panašiomis sąlygomis, taip pat ir pakeisti sutartis su arenomis.

„Yra paruošti raštai, kurie netrukus bus išsiųsti arenoms, savivaldybėms, įskaitant ir tas, kuriose numatomas treniruočių procesas čempionato metu. Kai jau galėsime gyvai su visais susitikti, aplankysime ir aptarsime naujas detales“, – kalbėjo vienas LFF vadovų, anot kurio, net ir atidėjus čempionatą turnyro organizacinis komitetas neišsiskirstys ir toliau dirbs visus papildomus metus.

Daugiau laiko pasiruošti turės ir pirmą kartą elitinio salės futbolo paragausianti Lietuvos rinktinė.

Nuo 2017 metų ją treniruojančiam ukrainiečiui Jevgenijui Ryvkinui ketinama siūlyti metams pratęsti sutartį, turėjusią galioti iki spalio pabaigos.

„Vakar kalbėjomės su treneriu apie tai, kad reikės parengti naują rinktinės pasiruošimo programą. Normalu, kad artimiausiu metu kalbėsimės ir dėl kontrakto pratęsimo“, – pažymėjo E. Stankevičius.

Jevgenijus Ryvkinas
Foto: LFF

Atidėtas pasaulio čempionatas Lietuvoje vyks 2021 metų rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis.

Turnyre dalyvaus 24 komandos, šeimininkų teisėmis į finalinį etapą patekusi Lietuvos ekipa tokiame lygyje jėgas išbandys pirmą kartą.

Koronavirusas užklupo įpusėjus čempionato atrankos varžyboms. Kol kas aiškios 13 turnyro dalyvių, o dėl tolesnio sustabdytos kvalifikacijos grafiko spręs kontinentinės konfederacijos.

Kartu su šeimininke Lietuva kelialapius jau turi Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Venesuela (Pietų Amerika), Kazachstanas, Portugalija, Rusija, Ispanija (Europa), Angola, Marokas, Egiptas (Afrika) ir Saliamono salos (Okeanija).

2016 metais Kolumbijoje vykusio čempionato finale Argentina 5:4 įveikė Rusiją ir pirmą kartą pasipuošė nugalėtojų laurais.

Salės futbolo planetos pirmenybės kas ketverius metus rengiamos nuo 1989-ųjų. Penkis kartus titulą iškovojo brazilai, dusyk triumfuoti pavyko ispanams.

Dėl teisės rengti 2020-ųjų turnyrą Lietuva varžėsi su Iranu, Japonija ir Naująja Zelandija.

Prieš tai Lietuva bandė tapti 2014 metų Senojo žemyno salės futbolo pirmenybių šeimininke, tačiau tuomet pralaimėjo konkurencinę kovą Belgijai.

Aukščiausio lygio tarptautiniu futbolo turnyru, surengtu Lietuvoje, iki šiol buvo 2013 metais vykęs Europos jaunių (iki 19 metų) čempionato finalinis etapas.