Anot organizatorių, tai bus pirmoji tokia konferencija Lietuvoje, kurioje savo pranešimus skaitys aukščiausio lygio specialistai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

„Pranešėjų temos adaptuotos į didžiausias Lietuvos futbolo problemas, siekiant atrasti ir pritaikyti sprendimų būdus ateityje. Be lietuvių savo žiniomis dalinsis Danijos, Švedijos ir Portugalijos specialistai“, – skelbia sostinėje lapkričio 28-ąją vyksiančios konferencijos organizatoriai.

Plačiau apie pačios konferencijos idėją, jos dalyvius ir konferencijos tikslus mintimis pasidalino vienas jos organizatorių, futbolo analitikas Marius Babravičius.

– Visų pirma, kam skirta ši konferencija ir kas yra jos auditorija?

– Pradėsiu nuo to, kad idėja kilo prieš pora metų. Aš pats negailėjau laiko ir finansų dalyvaudamas įvairiose konferencijose, renginiuose, forumuose.

Kilo mintis – kodėl kažko panašaus nepadaryti ir Lietuvoje. Ta idėja tai grįždavo, tai ją užmiršdavau, šį pavasarį susitikau su kolegomis iš Futbolotreneris.lt.

Radome bendrą kalbą bei vienodai įsivaizdavome konferencijos formatą, struktūra ir galutinę viziją.

Dėl to ir pavadinome ją pirmąja futbolo konferencija, nes nieko panašaus anksčiau nėra buvę. Noras – padaryti kuo kokybiškesnį renginį tiek iš organizacinės, tiek iš pranešimų turinio pusės.

Ieškojome tokių temų, kurios būtų ypač aktualios Lietuvai, o pranešėjai duotų impulsą veikti, keistis. Pavyzdžiui, nebuvo sunku pakviesti kažką iš „Manchester City“ akademijos, aš jau turiu tokių kontaktų, tačiau jie mums papasakos tai, kas mums iš dalies nepasiekiama.

Rinkdamiesi konferencijos pranešėjus siekėme, kad jie būtų arti mūsų virtuvės arba joje buvę, pažįstantys mūsų futbolo situaciją, galintys duoti naudingų patarimų.
Marius Babravičius

Noras yra parodyti, kad su panašiais pinigais, su panašia infrastruktūra, tik su kitu požiūriu galima pasiekti daug daugiau ir geriau tiek ugdant jaunimą, tiek dirbant su suaugusiais, tiek valdant futbolo klubą.

Pagal tai pradėjome kruopščiai rinkti, kas galėtų būti mūsų konferencijos pranešėjais. Turime tikrai gerų lietuvių, kurie pripažinti ar iš dalies yra pripažinti užsienio rinkose, bet neturi galimybės niekur pasireikšti. Vienintelė vieta – nebent žiniasklaida, jei koks žurnalistas ko paklausia.

Norisi, kad tokie futbolo specialistai dalintųsi patirtimi, pavyzdžiui, Valdas Dambrauskas, kuris pripažintas Lietuvoje, sėkmingai karjerą tęsia užsienyje. Taip pat gerai žinomas Aurelijus Skarbalius, kuriam Lietuvoje gal nesusiklostė kelias, bet Danijoje yra vertinamas, gerbiamas ir žinomas ne mažiau nei Lietuvoje.

Iš lietuvių labai norėjosi išgirsti Karolį Skinkį, „Sūduvos“ sporto direktorių: iš jo išgirsti, kaip „Sūduva“ per tuos 3-4 metus pasikeitė, kokia klubo sėkmės istorija, kaip „Sūduva“ dirba žaidėjų rinkoje.

Iš lietuvių turime Marių Čeliauską, Vilniaus „Žalgirio“ fizinio rengimo trenerį, sakyčiau, Lietuvoje ši specialybė dar neatrasta, klubai kuo toliau, tuo labiau suvokia šių specialistų svarbą ir poreikį. Pats skaitysiu pranešimą apie individualų dėmesį tiek taktine prasme, tiek visomis kitomis rengimo rūšimis.

– Konferencijoje – ir puikiai šalies futbolo gerbėjams pažįstamas Jose Couceiro. Apie ką kalbės jis?

– Šiuo metu jis – Portugalijos rinktinių techninis direktorius. Nesunku suprasti, kokį žmogų turėjome Lietuvoje. Jį pasirinkome ne veltui, Jose – jungtis su Lietuva, pats futbolo specialistas jos tikrai nepamiršęs.

Eilę lietuvių su juo palaiko ryšius. Jį šiai konferencijai deleguoja Lietuvos futbolo federacija, ji – viena renginio rėmėjų. J.Couceiro neužmiršęs mūsų rinktinių virtuvės, kuri per daug nepasikeitusi nuo metų, kuomet portugalas dirbo Lietuvoje.

Ką galėtume mes pritaikyti ir panaudoti iš Portugalijos rinktinių sistemos? Kas galėtų būtų mums aktualu, priimtina, atsižvelgiant į mūsų turimus finansus ir resursus: pradedant nuo dangos, ant kurios žaidžiama, baigiant finansais, kuriuos turime? Apie tai ir ne tik tai bus jo konferencijos dalis.

Generalinis renginio rėmėjas GPexe pristato dar vieną pranešėją – tai Italijos futbolo federacijoje dirbantį atletinio rengimo trenerį Cristianą Osgnachą. Džiugu, kad prie konferencijos prisideda ir tokia kompanija kaip EPSON, taip pat – „Be1“ ir „Yakimasport“.

Klubai, akademijos, norėdamos gerinti savo darbo procesą, turi turėti sistemą, o norint sėkmingai taikyti, jas prižiūrėti, reikia gerų techninių direktorių, kurie ne tik suprastų futbolą, bet ir galėtų valdyti administracinę dalį, keltų trenerių kvalifikaciją.
Marius Babravičius

Rinkdamiesi konferencijos pranešėjus siekėme, kad jie būtų arti mūsų virtuvės arba joje buvę, pažįstantys mūsų futbolo situaciją, galintys duoti naudingų patarimų. Renginio pabaigoje norime padaryti diskusinę dalį, tai būtų visos konferencijos aptarimas, galbūt padarytos nedidelės išvados.

Stengiamės apimti ne kuo daugiau, bet kuo aktualesnių temų, skirtų ne tik trenerių bendruomenei, ne tik futbolo analitikams ar fizinio rengimo specialistams, bet visai futbolo bendruomenei, įskaitant ir žaidėjus. O jie, matome pagal perkamus bilietus, susidomėję šia konferencija.

Tai konferencija ir eiliniam žmogui, kuris nori iš arti pamatyti tą futbolo virtuvę, kaip vyksta daug skirtingų dalykų organizacijoje. Paprastai kalbant, tai renginys visiems, kurie neabejingi futbolui.

Žinoma, didžiausią naudą gaus tie, kurie yra arčiausiai tos virtuvės: tai treneriai, analitikai, techniniai direktoriai, žaidėjai bei klubų administracija, personalas.

– Be lietuviams gerai žinomo J. Couceiro – būrys užsienio pranešėjų. Į ką verta atkreipti dėmesį ir kuo jie aktualūs Lietuvai?

– Vienas jų danas Per Rud, kuris šiuo metu dirba HB „Koge“ sporto direktoriumi. Šio klubo biudžetas yra maždaug Vilniaus „Žalgirio“ ar „Sūduvos“ dydžio bei per metus žaidėjų rinkoje uždirba iki pusės milijono eurų. Be to, sugeba burti bendruomenę, ją plėsti, papasakos, kiek į ją investuoja pinigų, kas yra svarbiausia, nes kartais ne futbolas yra pirmoje vietoje, kad vėliau futbolas būtų svarbiausias. Danijoje jis yra vienas geriausių specialistų savo srityje.

Taip pat pranešėjų gretose turime daną Kim Poulsen, jis dirbo įvairiose pasaulio šalyse su įvairiomis rinktinėmis, jis turi tą patirtį, taip vadinamą know-how, kuri naudinga rinktinėms.

K. Poulsen taip pat turi solidžią techninio direktoriaus patirtį, kurios labai reikia Lietuvai šiandien. Lietuvoje dabar turime federacijos “Anderlecht” programą, taip pat taikomą “Auri-Dohm” programą.

Klubai, akademijos, norėdamos gerinti savo darbo procesą, turi turėti sistemą, o norint sėkmingai taikyti, jas prižiūrėti, reikia gerų techninių direktorių, kurie ne tik suprastų futbolą, bet ir galėtų valdyti administracinę dalį, keltų trenerių kvalifikaciją. Apie tai ir kalbės K. Poulsen.

Taip pat atvyks švedas Hakan Ericsonas, su Švedijos U-21 rinktine laimėjęs Europos čempionatą, jis papasakos savo sėkmės istoriją.

Plačiau apie konferenciją – čia.