Didžiausias rūpestis – ne auginti biudžetą, o išmokėti paskutines algas

Praėjusį sekmadienį Telšių „Džiugas“ šampano purslais laistė Pirmos lygos trofėjų, garantuojantį teisę kitais metais išbandyti jėgas aukštesniame lygyje.

Tik Žemaitijos klubas dar nėra tikras, ar šia teise pasinaudos, nes tokie išbandymai ne vienam pirmtakui baigėsi fatališkai.

„Dėl A lygos mes turime didelių dvejonių“, – DELFI teigė „Džiugo“ direktorius Martynas Armalis.

Telšių futbolo ekipos gaivintojas pamena, kaip prieš penkerius metus pristatydamas naujai kuriamo klubo planus ruošė prezentaciją. Vienoje skaidrėje jis pažymėjo, jog nuo žemiausios pakopos – LFF II lygos – startavusi komanda 2019-2020 metais turėtų pasiekti A lygą.

Ir futbolininkai neatsiliko nuo vadovo nubrėžto grafiko: du sezonus iš eilės penktą vietą Pirmoje lygoje užimdavęs „Džiugas“ šiemet per 28 turus surinko 61 tašką ir penkiais aplenkė artimiausią persekiotoją Gargždų „Bangą“.

Pastaroji lapkričio 3 ir 9 dienomis žais dvejas rungtynes su A lygos autsaidere „Palanga“ dėl galimybės susikeisti vietomis.

„Džiugas“ į aukščiausiąjį divizioną pateko tiesiogiai, tačiau veikiausiai tik po Naujųjų metų apsispręs, ar ryžtis debiutui.

Klubas pirmiau nori sulaukti Telšių rajono savivaldybės garantijų, o gal ir patvirtinto kitų metų biudžeto.

„Žmonės stebisi: kaip galima iškovoti kelialapį ir juo nepasinaudoti? Bet kai pinigų trūksta paskutinėms šio sezono algoms išmokėti, visiškai neatrodo paprasta paimti ir per žiemą trigubai išauginti komandos biudžetą.

Tikrai norėtume toliau eiti profesionalumo keliu. Sugrąžinome futbolui populiarumą Telšiuose, nebijau pasakyti, kad tapome čia sporto šaka „numeris vienas“, net krepšinis mums eina iš paskos. Bet viskas atsiremia į finansus: ar rajonas prisidės, ar rasime patikimų investuotojų“, – susimąstęs M. Armalis.

Telšių "Džiugas"
Foto: Facebook

Galvos skausmas – dėl pinigų, apšvietimo ir trenerio

Pasak direktoriaus, šio sezono klubo biudžetas iš viso siekė apie 130 tūkst. eurų, savivaldybės parama sudarė 50 tūkstančių.

Komandoje žaidė trys legionieriai, pirmais smuikais griežė ilgamečiai A lygos futbolininkai Davydas Arlauskis ir Andrius Lipskis, kurie futbolą derino su trenerių pareigomis klubo vaikų komandose, nesėkmingai atsigauti po traumų bandė ir savo laiku nacionalinėje rinktinėje rungtyniavęs Marius Papšys.

Vis dėlto vien su keliais garsesniais pusiau profesionalais A lygoje „Džiugas“ tikrai neišsivers.

Minimalus reikalavimas A lygos klubų piniginėms – 300 tūkst. eurų. M. Armalis skaičiuoja, jog surinkti tokią sumą galbūt būtų įmanoma dvigubai išauginus rajono finansinę injekciją, tačiau pabrėžia neketinantis aklai pasitikėti žodiniais rėmėjų pažadais ir žalią šviesą A lygai uždegsiantis tik tada, kai stalčiuje turės konkrečius įsipareigojimus dėl licencijavimo kriterijais nustatytos sumos.

„Jeigu iki licencijavimo procedūrų pradžios ar vidurio nesurinksime minimalaus biudžeto, ko gero, sprendimas bus nerizikuoti, nebebus prasmės tęsti. Kitas klausimas, ar tas minimalus biudžetas iš tikrųjų mus visus tenkintų, nes pakonkuruoti su A lygos grandais turint tokius resursus būtų sunku“, – svarstė „Džiugo“ vadovas.

Martynas Armalis (kairėje)
Foto: Facebook

Kabliukų yra ir daugiau. 2016 metais rekonstruotas Telšių stadionas neturi A lygai būtino dirbtinio apšvietimo, kurio įrengimas, skirtingais duomenimis, kainuotų nuo 80 iki 120 tūkst. eurų. Pačiam klubui tokia suma – neįkandama.

O pirmą titulą komandai padėjęs nuraškyti vyriausiasis treneris Marius Šluta neturi privalomos UEFA PRO kategorijos licencijos.

M. Armalio, kuris ypač didžiuojasi drąsiu sprendimu patikėti ekipos vairą karjerą tik baigusiam ir patirties neturinčiam 35-erių specialistui, nuomone, būtų nesąžininga keisti laimėjusios ekipos vairininką dėl priežasčių, nesusijusių su žaidimu.

Tad prie A lygos slenksčio mindžiukuojantys telšiškiai turi savų sąlygų, ir jos neapsiriboja vien švelnesniais reikalavimais naujokams.

Prašo dotacijų

Spalį Pirmos lygos klubų valdyba buvo susitikusi su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovybe.

Antro diviziono klubų atstovai prikėlė A lygos plėtros idėją, siūlydami didinti komandų skaičių iki 10 ar net 12.

„Džiugas“ norėtų į aukštesnį lygį žengti kartu su „Banga“, bronziniu Pirmos lygos prizininku Vilniaus „Vyčiu“, ketvirtą vietą užėmusia Alytaus „Dainava“.

„Mums būtų drąsiau eiti su kompanija, nes tie klubai būtų panašaus pajėgumo, turėtume su kuo konkuruoti, kam įkąsti. Ir žiūrovams nuo to būtų tik įdomiau.

Norisi, kad ir LFF su A lyga mąstytų blaiviai bei nebijotų plėsti pirmenybes, įtrauktų daugiau regionų, daugiau žaidėjų. Jei komandų būtų dešimt, dvejonių dėl A lygos tikrai turėtume mažiau“, – teigė M. Armalis.

Jo manymu, LFF ir A lyga taip pat turėtų paieškoti finansinių resursų ir mechanizmų, kaip užtikrinti žemesnių divizionų komandų suinteresuotumą kilti aukštyn.

Telšių "Džiugas"
Foto: Facebook

Mat dabartinė A lyga vilčių papildyti kišenes suteikia tik tiems klubams, kurie realiai pretenduoja į vietas Europos taurių turnyruose, o kartu – solidžias UEFA išmokas.

„Turėtume būti motyvuojami ateiti. Nežinau, ar tuo turi pasirūpinti federacija, ar pati lyga, bet kažkokia finansinė paskata turėtų būti, nekalbant jau apie startinių mokesčių lengvatas. Tai leistų be jokių klausimų rinkti sudėtį, burti rėmėjus, užtikrintų ir pačios A lygos stabilumą. O dabar yra per daug abejonių“, – samprotavo „Džiugo“ direktorius.

Iš pulko naujokų žalos mato daugiau nei naudos

Kitą savaitę Pirmos lygos klubai savo pasiūlymus galės pateikti tiesiogiai kolegoms iš A lygos, kadangi LFF organizuoja bendrą susitikimą.

Bet palankių reakcijų „Džiugas“ ir jo bendraminčiai gali nesitikėti.

Praėjusią savaitę A lygos valdyba apsvarstė siūlymą didinti komandų skaičių. Anot lygos prezidento Vidmanto Murausko, penki iš septynių klubų pasipriešino tokiai idėjai, likę du neturi konkrečios nuomonės.

„Būrys naujų komandų tikrai nepakeltų pirmenybių lygio, atvirkščiai, tik jį nusmukdytų. Esu tuo įsitikinęs.

Jei lyga plėsis, reikės keisti formatą ir mažinti ratų skaičių. Su savo pagrindiniais konkurentais komandos susitiktų rečiau, o tai reikštų mažiau rimtų rungtynių. Tai jau būtų problema ruošiantis kovoms UEFA varžybose“, – DELFI kalbėjo A lygos ir čempionės Marijampolės „Sūduvos“ vadovas.

Vidmantas Murauskas (kairėje), Vladimiras Čeburinas
Foto: Evaldas Šemiotas

Jis sutinka, kad tokios ekipos kaip „Džiugas“, „Banga“ ar „Dainava“ turi savų privalumų. Visos jos žaidžia Lietuvos mastais nebloguose stadionuose, turi stiprų sirgalių užnugarį ir gerus lankomumo rodiklius, plėtoja jaunimo ugdymo programas.

Tačiau V. Murauskas nemato, iš ko būtų galima dotuoti naujokus, kaip pageidauja Pirmos lygos pirmūnai.

„Tos komandos tikisi kažkokio finansavimo, bet A lyga pati laisvų lėšų neturi. Mums padeda LFF, tačiau jos rėmimas – ribotas, federacija turi kitų užduočių, negali remti kiekvieno klubo. Jei tų pinigų nebuvo 2019 metais, negi jie atsiras 2020 metais?

Aišku, naujokai visada gali patys susirankioti biudžetus ir susistiprinti. Kažkur skaičiau komentarą, jog keliantis į A lygą, reikėtų 7-9 pajėgesnių žaidėjų. Taigi, per keturias komandas jau susidarytų 28-36 futbolininkai. Tiek lietuvių rinkoje tikrai nėra, vadinasi, reikėtų užsieniečių.

Kaip matote, lietuvybės A lygoje tikrai nepadaugėtų, antraip komandų pajėgumai labai stipriai skirtųsi. Tačiau tuomet jau grėstų nepadorūs rezultatai, kurie yra žalingi futbolui. Galiausiai, jeigu keturi ar penki klubai išeitų iš Pirmos lygos, kas iš jos liktų? Ten takoskyra tarp lyderių ir apatinės lentelės grupės dar ryškesnė nei A lygoje. Antras divizionas labai nusilptų, o tai, mano supratimu, irgi nebūtų gerai“, – dėstė V. Murauskas.

A lygos dalyvių skaičių nustato LFF vykdomasis komitetas.

LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius neslepia skeptiškai vertinantis pirmenybių plėtros tikimybę artimiausiu metu.

„Norai yra norai, o realios galimybės – kas kita. Dešimt klubų A lygoje gal ir galėtų būti mūsų siekiamybė, bet reikia nepamiršti atsargumo“, – DELFI sakė vienas LFF vadovų, kuris vylėsi, kad „Džiugas“ kitais metais bet kokiu atveju persikels į A lygą.

Edgaras Stankevičius

Jei Pirmos lygos nugalėtojai atsisakytų savo teisės, tiesioginis kelialapis pereitų „Bangai“, šiai taip pat nesusigundžius A lyga, į ją kviečiamas būtų „Vytis“ ir taip toliau.

Dešimt ekipų A lygoje paskutinį kartą varžėsi 2015 metais, nuo to laiko čempionate dalyvauja aštuoni klubai. Šiemet sezonui įpusėjus baltą vėliavą dėl finansinių nepriteklių iškėlė „Stumbras“, palikdamas tęsti kovą septynis konkurentus.