Čempionatas – pigesnis, bet paramos vis tiek per mažai
Kitą rudenį vyksiančios planetos pirmenybės bus vienas stambiausių sporto renginių Lietuvoje, savo mastu galintis lygiuotis į 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą.
Už varžybų organizavimą atsakinga LFF tikėjosi ir panašaus valstybės indėlio. Jei žemyno krepšinio pirmenybių rengimui iš biudžeto buvo skirta per 6 mln. eurų, LFF Vyriausybės prašė 4,2 milijono.
Tačiau 2020 metų biudžeto projekte, kurį dar svarstys Seimas, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) asignavimų salės futbolo čempionatui planuojama atseikėti keturgubai mažiau – 1 mln. eurų.
Turnyras „atpigo“ šį mėnesį po konsultacijų su FIFA apsisprendus jį rengti trijuose, o ne penkiuose miestuose, kaip ketinta iš pradžių.
Šiauliai ir Panevėžys iš planų iškrito dėl per menkos viešbučių pasiūlos.
Vis dėlto LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius skaičiuoja, jog milijono paramos nepakaks. Jis laukia Vyriausybės pagalbos gaunant lėšų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, derantis su savivaldybėmis.
„Dabar dirbame su ministerija ir ieškome įvairių finansavimo galimybių: ar per Vyriausybę, ar per savivaldybes, ar per fondus. Didžioji problema – arenų nuomos kaštai, kurie sudaro maždaug 1,7 mln. eurų.
Su premjeru sutarėme, kad Vyriausybė prisidės, kiek reikės. Dabar žiūrime, kaip išdėlioti išlaidas, o kiek trūks, kaip įsivaizduoju, bus skirta atskira eilute“, – DELFI sakė vienas LFF vadovų.
Apsisprendė dėl salių
Valstybės lėšomis planuojama įsigyti ir pakloti salės futbolui reikalingą parketą, suremontuoti sales, kurios bus naudojamos komandų treniruotėms, apmokėti arenų nuomos išlaidas.
Pagal LFF sumanymą, dalis šių darbų turėtų būti finansuoti iš alternatyvių šaltinių pačiai federacijai tiesiogiai nedalyvaujant.
Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto sporto salės remontui praėjusį mėnesį skirti beveik 400 tūkst. eurų iš Sporto rėmimo fondo pagal universiteto pateiktą paraišką.
„VGTU salė jau turi finansavimą ir bus sutvarkyta. Komandų treniruotėms Vilniuje taip pat tikriausiai pasirinksime „Sportimos“ maniežą, reikės ten pakloti parketą. Kaune planuojame panaudoti „Žalgirio“ treniruočių centro salę Petrašiūnuose ir Garliavos areną – ten užtektų minimalaus remonto. Klaipėdoje dėl didelio užimtumo turbūt negalėsime patekti į „Neptūno“ salę, todėl treniruotėms bus naudojamos Palangos ir Kretingos salės“, – planavo E. Stankevičius, pasak kurio, nupirktas naujas parketas veikiausiai atitektų ne LFF, o savivaldybėms arba salių valdytojams.
Galutinę čempionato rengimo sąmatą jis žadėjo pristatyti per artimiausią mėnesį, kai paaiškės, kiek lėšų tam skirs FIFA. LFF viliasi maždaug 4 mln. eurų ar didesnio finansinio FIFA indėlio.
Primename, kad pasaulio salės futbolo čempionatas Vilniaus „Siemens“, Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Švyturio“ arenose bus rengiamas kitų metų rugsėjo 12 – spalio 4 dienomis.
Į Europą planetos salės futbolo pirmenybės sugrįš po 24-erių metų pertraukos. Dėl teisės organizuoti čempionatą Lietuva nukonkuravo Iraną, Japoniją ir Naująją Zelandiją.
Turnyre dalyvaus 24 komandos, o Lietuvos rinktinė debiutuos šeimininkės teisėmis.
Visas likęs dalyvių sąrašas paaiškės per kontinentinius čempionatus arba atrankos varžybas, kurių dauguma vyks ateinančią žiemą ir pavasarį.
Pirmieji kovą dėl vienintelio kelialapio į Lietuvą jau pradėjo Okeanijos zonos atstovai. Praėjusį sekmadienį Naujojoje Kaledonijoje startavusiame Tautų taurės turnyre nugalėtojos titulą gina Saliamono salų komanda.
2016-aisiais Kolumbijoje vykusiame turnyre pasaulio čempione pirmą kartą tapo Argentina.
Lėšų olimpinės krepšinio atrankos turnyrui nenumatyta
Premjero pažadu kliautis turi ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF), pateikusi paraišką kitais metais priimti olimpinės atrankos turnyrą Kaune.
Paramos pastarojo rengimui biudžeto projekte apskritai nėra numatyta, kadangi Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) tik lapkričio viduryje turėtų paskelbti atrankos varžybų šeimininkus.
„Neaišku, ar toks turnyras mūsų šalyje vyks. Jei Lietuva gautų teisę jį rengti, atitinkamai būtų svarstoma ir dėl finansavimo“, – teigiama ŠMSM viceministrės Kornelijos Tiesnesytės atsiųstuose atsakymuose į DELFI klausimus.
LKF skaičiavimu, varžybų organizavimas Kaune atsieitų apie 3 mln. eurų, iš kurių 2,3 milijono sudaro vienkartinis mokestis FIBA. Spalio pradžioje po susitikimo su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu LKF pranešė gavusi pažadą apmokėti dalį išlaidų biudžeto lėšomis.
Varžybos „Žalgirio“ arenoje vyktų kitų metų birželio 23-28 dienomis.
Primename, kad prieš 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes bus surengti keturi papildomi atrankos turnyrai, kuriuose dalyvaus po šešias komandas. Olimpinį kelialapį pelnys tik kiekvieno turnyro nugalėtojai.
