Pateikiame visą N. Kesmino įrašą:
„Viskas taip – „Sūduva“ iš Budapešto grįžo ant skydo. Ant skydo, bet ne su strėle minkštoje vietoje žemiau nugaros. Strėle, pavijusia iš mūšio lauko bėgantį karį.
Lietuvos futbolo čempionas Europoje krito garbingai, tiesiog šįkart priešas buvo šiek tiek stipresnis, o sėkmės kreditus Marijampolės komanda kada nors turėjo išeikvoti.
Bravo, „Sūduva“, – sakome. Ir pridedame: „Užuojauta, ‚Sūduva“. Kodėl? Todėl, kad perskaičius trenerio Vladimiro Čeburino: „Jautėme, kad tai galbūt yra tas laikas, tie metai“, apima melancholija – o kada dar taip bus? Tai iš tikrųjų galėjo būti „tie metai“. Nei kiti, nei treti, nei dešimti, skaičiuojant nuo dabar, gali tokie nebebūti.
Tikėtina, kad trumpas Lietuvos klubų futbolo aukso amžius baigėsi būtent vakar Budapešto devintajame rajone. Viskas paprasta – simboliu A pažymėta stumbrinė lyga per pusmetį išklero tiek, kad dabar jos būklė – avarinė. Ir, panašu, niekas nėra sugalvojęs, kaip ją paremontuoti. Nei kosmetiškai, nei juolab žiūrint į penkerių ar dešimties metų perspektyvą.
Lietuva turi klubų futbolą, kuris yra įsitaisęs ant tektoninių plokščių. Jam niekas nekuria ne tik progresyvių, bet net ir išgyvenimo koncepcijų, realiai niekas nevadovauja, o cunamis gali atšniokšti po bet kurio neatsargaus judesio. Ir tada sergėk, Dieve, „Sūduvą“ ar kitą normaliu režimu bandantį gyventi klubą – iš tų vieno ar dviejų, kuriuos vis dar turime.
Prognozė: artimiausiu metu distrofiška lyga toliau silps. Ar bent jau nestiprės. Tai reiškia, kad nestiprės ir komandos, bandysiančios perrašyti istoriją bei pasiimti dar neregėtą Lietuvai UEFA milijonų skaičių.
Sakote, seno marazmatiko paistalai? Kad taip iš jūsų lūpų – į ten, kur reikia. Bet patirtis sako: kai tik atsiranda nuojauta, kad Lietuvos futbolui bus labai blogai, taip nenutinka. Paaiškėja, kad tavo įsivaizduotas „labai blogai“ būtų buvęs visai nieko variantas.
Šis viešos isterijos priepuolis – ne „Sūduvai“. Jai – ačiū. Mes ilgai prisiminsime šią vasarą. Jūs pralaimėjote, bet mes matėme – nugara į priešą nebuvote atsisukę nė akimirkai. Norėtųsi, kad taptumėte pavyzdžiu kitiems. Buvo garbė komentuoti jūsų rungtynes, dar kartą ačiū.“
