Prasti rezultatai ir vengrų deficitas
Praeityje vienu pajėgiausių Europos futbolo klubų buvęs „Ferencvaros“ jau 15 metų negali patekti į tarptautinius turnyrus – iki šiemet vengrai nuolat buvo eliminuojami pirmajame arba antrajame atrankos etape tiek UEFA Europos, tiek ir Čempionų lygoje. Optimizmo galiausiai įpūtė šios vasaros žygis pastarojo turnyro atrankoje, kur vengrai iš pradžių eliminavo Razgrado „Ludogorec“, o tuomet galiausiai peržengė ir antrojo rato barjerą įveikdami „Valetta“ ekipą.
Trečiajame etape Vengrijos čempionai sutiko Zagrebo „Dinamo“ ir nors lygiosios Kroatijoje 1:1 nieko blogo nežadėjo, svajonės dužo namuose, kur buvo pralaimėta net 0:4. Į vengrų vartus vienam po kito krentant įvarčiams, panašu, neatlaikė ir V. Orbano kantrybė – ministrui pirmininkui pavaldus laikraštis po rungtynių „Ferencvaros“ ekipą kritikavo itin aršiai bei kaltino ją valstybės lėšų švaistymu.
„Valstybė skiria „Ferencvaros“ didelius pinigus tam, kad padėtų komandai užauginti vietinius talentus, tačiau už tuos pinigus yra prisiperkama užsieniečių. Tik pažiūrėkite, „Ferencvaros“ sudėtyje žaidė tik trys vengrai, iš kurių nė vienas nėra užaugintas pačios Budapešto ekipos. Tuo metu mus triuškinę varžovai iš Zagrebo yra subūrę sudėtį aplink tvirtą vietinių žaidėjų branduolį.
Mes privalome auginti savus žaidėjus, turime išmokti juos treniruoti. Širdis plyšo matant žaidžiančius tris vengrus prieš aštuonis kroatus. Be to, jie ne tik patys augina geresnius futbolininkus, bet ir randa geresnius legionierius. Mūsų užsieniečiai nėra itin aukšto lygio ir akivaizdžiai nusileido varžovams savo greičiu“, – keiksnojo V. Orbano kontroliuojamas laikraštis.
V. Orbanas turi priežasčių pykti. Nors pats politikas augo palaikydamas dabartinę šalies vicečempionę Sėkešfehėrvaro „Videoton“ ekipą, tapęs premjeru jis dėjo dideles pastangas tam, kad aukščiausio lygio futbolas grįžtų į sostinę. 2011 metais „Ferencvaros“ savininkais tapo V. Orbanui artimi verslininkai, o klubo prezidentu buvo paskirtas iki šiol šias pareigas einantis parlamento narys Gaboras Kubatovas, priklausantis būtent ministro pirmininko vadovaujamai „Fidesz“ partijai.
Negana to, 2014 metais V. Orbano iniciatyva Budapešto ekipai buvo pastatytas naujas 22 tūkst. sirgalių talpinantis „Groupama Arena“ stadionas, tačiau dėl nesėkmingų „Ferencvaros“ pasirodymų tarptautiniame fronte į šį stadioną buvo atvežtos tik Vengrijos rinktinės kovos ir praėjusio sezono UEFA moterų Čempionių lygos finalas.
Ketvirtadienio vakarą namuose vengrus priimanti Marijampolės „Sūduvos“ ekipa „Groupama Arena“ stadiono veją išmėgins po savaitės, rugpjūčio 29-ąją.
Orbano armija
Ištikimiausi „Ferencvaros“ sirgaliai glaudų ryšį su dabartiniu premjeru užmezgė dar 2006 metais, šiam tuomet tik siekiant įsitvirtinimo valdžioje. „Ferencvaros“ tada pirmą kartą istorijoje iškrito į antrąjį šalies divizioną, o netikėtas „Videoton“ fano V. Orbano vizitas pirmosiose sezono rungtynėse sutapo su šalyje kilusiu skandalu.
2006 metų rugsėjį viena Vengrijos radijo stočių, spėjama, padedant pačiam V. Orbanui, paviešino garso įrašą iš tuo metu šalį valdžiusios Vengrijos socialistų partijos uždaro kongreso. Įrašas, kuriame tuometinis premjeras Ferencas Gyurcsany atskleidė apgavęs rinkėjus, sukėlė milžinišką visuomenės pyktį – protestai visoje šalyje vyko beveik du mėnesius.
Bene aršiausi demonstracijų dalyviai buvo būtent Budapešto futbolo klubo „ultros“.
Šis skandalas ir dėl jo per šalį nuaidėję protestai lėmė socialistų partijos griūtį ir netrukus prasidėjusį „Fidesz“ dominavimą, o savo nacionalizmu besididžiuojantys „Ferencvaros“ fanai iki šiol šalyje yra pavadinami samdoma V. Orbano armija.
Praeities herojai
„Sporte galime būti geresni net už tuos, kurie yra didesni už mus. Tautinė savigarba mums labai reikalinga, nes be jos šalyje negali sektis ir verslui bei politikai. Ši savigarba turi ateiti iš sporto, nes esame Ferenco Puskaso (legendinis futbolininkas), Kristinos Egergszegi (legendinė plaukikė), Laszlo Pappo (legendinis boksininkas) ir Andras Balczo (legendinis penkiakovininkas) tauta. Šalis, neturinti sėkmingų ir gerbtinų atletų iš praeities, negali būti sėkminga ateityje. Mes jų turime, todėl būsime sėkmingi“, – 2016 metais sakė V. Orbanas.
Gerbtinų atletų iš praeities vengrai tikrai turi. Šiais laikais sporto pasaulyje skambiais pasiekimais nepasižyminti Vengrija 20-ojo amžiaus viduryje buvo valstybė, kurios atletams buvo pavaldžios visos didžiosios sporto šakos. 1936, 1948 ir 1952 metų olimpinėse žaidynėse vengrai buvo treti pagal iškovotus medalius – 1952 metais jų iškovota buvo net 42, iš kurių 16 – aukso. Palyginimui, per pastaruosius 20 metų vengrai nė karto neperžengė 20 medalių ribos.
Ypatingai Vengrijos dominavimas buvo jaučiamas futbole: įspūdingai varžovus triuškinusi šalies futbolo rinktinė 1938 ir 1954 metais žaidė pasaulio čempionato finaluose, o 1952 metais laimėjo olimpinį auksą. 1950-1955 metais Vengrijos rinktinė buvo laikoma pajėgiausia Europoje, o jos lyderis F. Puskasas vadintas pačiu geriausiu futbolininku. Gerai vengrams sekėsi ir krepšinis: 1946 iškovota Europos čempionato bronza, 1953 metais – sidabras, o 1955 metais – auksas. Tarp dešimties geriausių pasaulyje vengrai buvo ir ledo ritulio bei rankinio aikštėse.
Vis dėlto 1956 metais vykęs antisovietinis Vengrijos sukilimas apvertė aukštyn kojomis ir šalies sportą. Jo metu žuvo tūkstančiai vengrų, tūkstančiai jų buvo uždaromi į kalėjimus ir baudžiami mirties bausmėmis, šimtai ištremti į Sovietų Sąjungą. Net apie 200 tūkst. vengrų paliko šalį kaip pabėgėliai. Savo šalį paliko ir geriausi sportininkai, todėl Vengrijai teko atsisveikinti su dominavimu beveik visose sporto šakose. Beveik, nes po kelių metų pagrindinis šalies sportas futbolas išsilaižė žaizdas ir pamėgino stotis ant kojų dar kartą.
Nors F. Puskasas priėmė Ispanijos pilietybę ir pradėjo žaisti šios šalies rinktinėje, po kelerių metų sustiprėjo Vengrijos futbolo klubai, išugdę naujus talentus. Prie to tiesiogiai prisidėjo komunizmas: komunistinė valdžia per valstybines įmones, o taip pat ir tiesiogiai iš valstybės biudžeto finansavo bei kontroliavo pajėgiausias šalies komandas „Ferencvaros“, „Ujpest“, „Vasas“ ir „Honved“. Šios komandos buvo itin konkurencingos tarptautinėse varžybose, o jų pagrindu sudaryta rinktinė vėl buvo elite – triumfavo 1964 ir 1968 metų olimpinėse žaidynėse, 1962 ir 1966 metais žaidė pasaulio čempionatų ketvirtfinaliuose.
Komunizmui žlugus, į komą vėl pasinėrė ir futbolas. Po 1989 metų Vengrija išgyveno ekonominį nuosmukį, o demokratinė valdžia buvo priversta atsisakyti sporto finansavimo. Valstybinės įmonės buvo privatizuotos, todėl klubai neteko paramos ir iš jų. Visi šalies sporto klubai atsidūrė itin sudėtingoje finansinėje situacijoje, o nemažai jų ir bankrutavo.
Ypatingai pokyčiai šalyje paveikė futbolą: klubai pasitraukė iš tarptautinių varžybų ir nebepajėgė išugdyti futbolininkų, o pasaulio futbolo čempionate Vengrija paskutinį kartą žaidė dar 1986 metais. Anksčiau varžovus triuškinę Vengrijos futbolinininkai jau 1997 metais 1-7 patyrė fiasko prieš Jugoslaviją, o visai neseniai, 2013 metais 1-8 buvo triuškinami olandų.
Renesansas ir Orbano motyvai
2010 metais ministru pirmininku tapęs V. Orbanas iškart inicijavo finansavimo sportui padidėjimą. Finansavimas lyginant su ankstesniu laikotarpiu padidėjo net 254 procentais, o dėl to Vengrija tapo didžiausią biudžeto dalį rekreacijai, kultūrai ir religijai skiriančia ES valstybė. Orbanui atėjus į valdžią, vienas po kito buvo pradėti statyti nauji stadionai, o jau 2020 metais Vengrijos mokesčių mokėtojai galės pasakyti, jog už jų pinigus (daugiau nei 700 mln. eurų) buvo pastatyti ar renovuoti net 32 futbolo stadionai.
Daug dėmesio V. Orbanas skyrė ne tik futbolui, bet ir plaukimui: buvo statomi baseinai, organizuojamos tarptautinės plaukimo varžybos. 2017 metų pasaulio plaukimo čempionatas yra brangiausias sporto renginys Vengrijos istorijoje (kainavęs apie 170 mln. eurų). Varžybų atidarymas priminė olimpinėse žaidynėse matomas ceremonijas, o tai kainavo labai brangiai ir atrodė labai prabangiai.
Pinigų sportui negailintis premjeras netgi norėjo ir atkakliai kovojo dėl to, kad 2024 metais Vengrijoje vyktų tikrosios olimpinės žaidynės, tačiau tam prieštaravo nemaža visuomenės dalis, supratusi, jog mažai ekonomikai toks grandiozinis renginys būtų per didelė našta. Kol kas V. Orbanui teks pasitenkinti 2020 metų Europos futbolo čempionatu, kuriame vengrams leista organizuoti grupės etapo varžybas.
Analizuojant V. Orbano dėmesį sportui, galima išskirti dvi pagrindines tokios politikos priežastis. Visų pirma, ministras primininkas yra didelis sporto mėgėjas, jaunystėje netgi profesionaliai žaidęs futbolą, todėl jo požiūris į sporto politiką šalyje aiškus – Vengrija privalo susigrąžinti prestižą ir grįžti į svarbiausius sporto turnyrus. Sportui daug dėmesio skiriantis premjeras taip ne tik puoselėja tai, ką myli, bet ir didina savo populiarumą sportą mėgstančių rinkėjų gretose.
Antra, V. Orbano pavardė ne veltui Europoje asocijuojasi su nacionalizmu. Politikas aukština savo tautiečius ir tikina, jog vengrams būtina apsaugoti savo savitumus: kalbą, kultūrą ir žinoma... sportą. Per sportą premjeras siekia nacionalinio prestižo: sportas jam nėra tik pramoga – V. Orbano suvokimu tai yra edukacinis įrankis, nes visi piliečiai iš sportininkų gali pasimoktyti mylėti savo šalį ir ginti jos garbę.
V. Orbanas kartą netgi yra pareiškęs, jog sugebėjimas žaisti futbolą yra vienas iš geros ir pažengusios tautos požymių. Tai yra elito reikalas. Anot politiko, vengrai yra nuostabi tauta, todėl ir futbolą ji turi žaisti nuostabiai.
Korupcijos šešėlis ir gerėjantys rezultatai
V. Orbano iniciatyva sportą šalyje gaivina ne tik infrastruktūrą jam kuriantis viešasis, bet ir privatus sektorius. 2011 metais Vengrijoje buvo pristatyta sistema, kurios dėka verslas gali gauti tam tikras mokestines lengvatas, jei paremia vieną ar daugiau iš penkių populiariausių šalies sporto šakų. Skaičiuojama, kad šios sistemos dėka įvairioms sporto šakoms paremti jau nukeliavo daugiau nei milijardas eurų.
Vis dėlto kritikai pastebi, jog premjeras naudojasi finansavimu sportui tam, kad išlaikytų šalyje plačius patronažinius santykius. 2016 metais laisvumo, atskaitingumo ir skaidrumo puoselėjimu užsiimančios agentūros atliktu tyrimu buvo nustatyta, jog didžioji dalis milijoninio finansavimo, skirto stadionų statybai, buvo patikėta rangovams, glaudžiai susijusiems sų „Fidesz“ partija.
Pačių vengrų teigimu, sporto renginiai šalyje jau pradeda simbolizuoti korupciją, o geriausiu to pavyzdžiu galima laikyti skandalą Felčuto kaime. Tai kaimas, kuriame gyvena apie 2000 žmonių, tačiau jame stūkso futbolo stadionas, talpinantis 4500 žmonių. Įdomi ir situaciją kiek paaiškinanti detalė yra ta, jog šiame kaime užaugo pats V. Orbanas, o stadiono statyba užsiėmė kaimo merui priklausanti įmonė. Pats meras – vienas geriausių premjero vaikystės draugų.
Galima jį mylėti arba jo nekęsti, bet V. Orbano pastangomis Vengrija sporte jau pasiekė reikšmingų rezultatų – šalis vėl iškovoja daugiau medalių olimpinėse žaidynėse, 2016 metais futbolo rinktinė po 44 metų pertraukos grįžo į Europos pirmenybes, o 2017 metais net po 48 metų pertraukos pirmąją pergalę Europos čempionate pasiekė 18 metų jame nežaidę Vengrijos krepšininkai.
Nors Vengrijos sporto rezultatai pastaraisiais metais ir gerėja, tai vyksta ne tokiu tempu, kokio šalies ministras pirmininkas tikėjosi. Tai simbolizuoja ir „Ferencvaros“ sunkumai.
Jei Budapešto klubas paskutiniajame Europos lygos atrankos etape pranoks Marijampolės „Sūduvą“, tai bus paguodžiantis ilgo, sunkaus ir daug pinigų kainavusio darbo rezultatas. Jei Lietuvos čempionai pateiks dar vieną sensaciją ir patys pirmą kartą istorijoje žengs į grupių etapą, V. Orbano kantrybė bei investicijos gali ir pasibaigti.
