Antroji M. Zubo „kadencija“ Vilniuje buvo gerokai trumpesnė nei pirmoji, ir jos pabaiga – dar labiau netikėta.

Pirmadienį paskelbta, kad 54-erių treneris paliko „Žalgirį“ pasinaudojęs vienerių metų trukmės sutartyje numatyta galimybe nutraukti bendradarbiavimą anksčiau laiko.

2012-2014 metais vilniečius jau treniravęs ir dukart A lygos čempionu tapęs lenkas prieš šio sezono pradžią grįžo pakeisdamas Valdą Urboną, kuris pasirinko darbą Lietuvos rinktinėje.

Bet savo lietuviškų trofėjų galerijos M. Zubas nebepapildys.

„Kai kalbėjomės dėl sugrįžimo į „Žalgirį“, jis labai atvirai pasakė, kad laukia kito pasiūlymo, ir ten bus jo prioritetas. Mes priėmėme tokią sąlygą, nes tuomet patys prašėme jo padėti išsisukti iš sunkios situacijos, susiklosčiusios pasitraukus V. Urbonui.

Gerbiame Mareką už suteiktą pagalbą, tai – darbinė situacija, nieko nuostabaus, nieko nepaprasto. Nėra net ką daug kalbėti, dirbame ir važiuojame toliau“, – futbolo mėgėjus sugluminusią žinią DELFI komentavo „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė.

Daug kalbėti nebuvo nusiteikęs ir pats M. Zubas – antradienį ryte DELFI skambutis jį pasivijo jau išvykusį iš Lietuvos.

Įprastai noriai su žiniasklaida bendraujantis treneris iš pradžių nenorėjo komentuoti skyrybų su „Žalgiriu“, vis dėlto vėliau tarė keletą žodžių.

„Tai buvo mano sprendimas. Nežinau, ar tai gera patirtis, bet panašiose situacijose jau esu buvęs, nėra tai pirmas kartas“, – kaip ir klubo vadovė, nesureikšminti atsisveikinimo stengėsi M. Zubas.

Paprašytas palyginti savo pirmąjį karjeros etapą „Žalgiryje“ su antruoju, specialistas taip pat neišsiplėtė.

„Komanda anuomet buvo kitokia, situacija A lygoje irgi pasikeitė, ir mes visi tapome keleriais metais vyresni. Bet atmosfera „Žalgiryje“ išliko ta pati. Man dirbti ir gyventi Vilniuje visuomet yra malonu“, – sakė lenkas.

Atrodytų, kad pačiame svarbiausių kovų įkarštyje palikti komandą strategas turėjo dėl labai konkretaus pasiūlymo. Bet nei V. Venslovaitienė, nei pats specialistas neįvardijo net šalies, į kurią dabar krypsta jo karjera.

„Žinoma, kažko planuoju imtis, bet apie tai dabar nenoriu kalbėti, dar per anksti“, – nukirto M. Zubas.

„Nežinau, kur jis keliaus, nesigilinau, tai man net nebuvo įdomu. Tiesiog laikėmės susitarimo ir, gavę tokį trenerio prašymą, išsprendėme šį klausimą per 5 minutes“, – teigė V. Venslovaitienė.

Laikinuoju vilniečių vairininku pirmadienį paskirtas Joao Martinsas. 52-ejų portugalas nuo 2016 metų dirbo Kauno „Stumbro“ trenerių štabe, o iš jo pasitraukus Mariano Barreto, šiame sezone pats vadovavo komandai.

Joao Martinsas / Foto: Elvis Žaldaris, fkzalgiris.lt

Dėl Kauno klubą paralyžiavusios finansinės krizės J. Martinsas pasekė auklėtinių pėdomis ir paliko ekipą.

Portugalas diriguos „Žalgirio“ žaidimui ketvirtadienio rungtynėse su „Honved“, kuriose sostinės atstovai bandys atsigriebti už nesėkmę išvykoje 1:3.

Bet klubo direktorė neslepia, jog paraleliai vyks naujo nuolatinio trenerio paieškos.

– Ar buvote numatę atsarginį variantą tam atvejui, jei prireiktų M. Zubo pamainos? – DELFI paklausė V. Venslovaitienės

– Kaip matote, nebuvome. Dabar to atsarginio varianto ir ieškome, bet galimybės – nepernelyg didelės. Iš to, kad šiai dienai turime laikinąjį trenerį, galima suprasti, jog iš anksto pasiruošę tokiam įvykių posūkiui nebuvome. Bet to aš nesureikšminu: sprendžiame šį klausimą, tai – darbinė situacija, ne pirma ir ne paskutinė. Juk čia yra futbolas.

– Kiek laikinas gali būti J. Martinso darbas vyriausiojo trenerio pareigose?

– To niekas negali pasakyti. Treneris ieškomas, o kada jį surasime – nežinau. Tikrai neskubėsime, nedarysime skubotų sprendimų kaip tuomet, kai buvo tuščia, kai išėjo V. Urbonas. Šįkart mums tiesiog pasisekė, kad „Stumbre“ susiklostė tokia situacija – kad ir kaip žiauriai tai skambėtų. Bet bendra pozicija nepasikeitė – ieškome trenerio ilgalaikiam bendradarbiavimui, nes tik taip galime kažką sukurti.

– Neatmestina tikimybė, jog sezoną užbaigsite su esamu trenerių štabu?

– Bijau ką ir pasakyti. Kai daug kalbi, ten viršuje klauso ir juokiasi. Tiesiog sieksime pačių geriausių sprendimų, o kaip pavyks – matysime.

Vilma Venslovaitienė

– Jūsų nuomone, kaip trenerių pasikeitimas tokiu neįprastu metu gali paveikti komandą prieš atsakomąsias rungtynes su „Honved“?

– Kaip žmogus, dirbantis futbole 13 metų, galiu pasakyti: arba gerai, arba blogai (juokiasi – DELFI). Tik vienas ponas Dievas žino, bet dažniausiai būna gerai.

– Ar naujas treneris ketina iš karto nešti naujų vėjų į komandos taktiką?

– Jis labai atsargiai į tai žiūri, pats sako, kad įlipo į važiuojantį traukinį, kad pirma reikia pamatyti, pačiupinėti. Atsimenu, jog pernai sezono metu atėjęs V. Urbonas irgi nieko nekeitė, kol neišbandė naujovių treniruočių procese. Turbūt dabar bus panašiai. Bet šiaip J. Martinsas turi savo braižą, ir jis – akivaizdžiai kitoks nei M. Zubo.