Daugiau negu tris savaites trukusiame turnyre kontraversijų ir staigmenų netrūko – nuo nustebinusių kviestinių dalyvių iš Azijos, iki grasinimų mirtimi po pramušto baudinio.

Svečių pareiškimai

Seniausiame rinktinių futbolo turnyre nuo 1993-iųjų įvesta naujovė, jog bus kviečiamos dvi komandos ne iš Pietų Amerikos žemyno, išliko iki pat šių dienų. 2019-ųjų formate į turnyrą buvo pakviestos dvi Azijos taurės finale susikovusios rinktinės – čempionas Kataras ir Japonija.

Nors nė viena iš kviestinių komandų neprasibrovė iš grupių etapo į tolimesnę turnyro stadiją, atvykusios rinktinės kovojo su visais varžovais.

2022-ųjų pasaulio čempionatą surengsiantis Kataras jau pirmose grupės rungtynėse su Paragvajumi pademonstravo kovingumą, kuomet atsilikdamas dviem įvarčiais sugebėjo atkurti pusiausvyrą ir rungtynes baigti 2:2.

Tolimą smūgį į varžovų vartus pasiuntęs Ali Almoezas dar kartą priminė apie save – 22-ejų Kataro puolėjas buvo rezultatyviausias Azijos taurėje ir sulaukė pačio L. Messi dėmesio, kai šis po sėkmingo turnyro jam nusiuntė marškinėlius su autografu.


Su vienu tašku grupės etapą baigęs Kataras iki paskutiniųjų kovėsi su Kolumbija (0:1) ir turėjo pripažinti Argentinos meistriškumą (0:2), tačiau leido sužinoti, kad, nepaisant korupcijos ir neskaidrumo šleifų, ši šalis turi augančią ir futbolą mokančią žaisti rinktinę.

Už šį progresą atsakingas ne kas kitas, o buvęs „Barcelona“ akademijos treneris Felixas Sanchezas. Kataro rinktinę strateguojantis ispanas šalyje darbuojasi jau 13 metų – treniravo bene viso amžiaus rinktines ir pasidabino dviem aukso medaliais – su jaunimo rinktine 2014 m. U-19 Azijos pirmenybėse bei šių metų Azijos taurėje.

Pastarojo turnyro finalą pralaimėjusi Japonija į „Copa America“ pirmenybes nusprendė atsivežti komandą, kuri šaliai atstovaus 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Iš jaunų futbolininkų ir senbuvių Eiji Kawashimos bei Shinji Okazaki sudaryta komanda turnyre finišavo su dviem taškais – sustabdė pajėgią Urugvajaus komandą (2:2) bei Ekvadorą (1:1).

Pasirodymas atskleidė, jog kitų metų olimpiadoje japonų rinktinė bus rimta jėga. Jaunasis talentas Takefusa Kubo pirmenybių metu paskelbė apie persikėlimą į Madrido „Real“ ir demonstravo energingą bei apgaulingų judesių kupiną žaidimą, o šiam talkino Shoya Nakajima ir Koji Miyoshi. Pastarasis su dviem įvarčiais buvo rezultatyviausias rinktinėje.

Favoritų galą nulėmę baudiniai

Tokiu pat rezultatyvumu šiose pirmenybėse galėjo pasigirti ir Urugvajaus puolimo duetas Luisas Suarezas bei Edinsonas Cavani. Abu puolėjai pasižymėjo dusyk, tačiau lemiamu metu koja pirmajam sudrebėjo.

Baudinių seriją ketvirtfinalyje su Peru pradėjęs L. Suarezas stebėjo, kaip skriejantį kamuolį atremia varžovų vartų sargas Pedro Gallese. Tai buvo vienintelis netikslus serijos smūgis ir Urugvajus keliavo namo.


Vos antrame „Copa America“ turnyre karjeroje žaidęs „Barcelona“ puolėjas pastaruosius du čempionatus buvo priverstas praleisti dėl suspendavimo ir traumos, todėl rinktinės eliminacija po vienintelio netikslaus šūvio baudinių serijoje turėjo būti itin skaudi.

Turnyro metu vieną pagrindinių saugų Matiasą Vecino dėl traumos praradęs Urugvajus buvo laikomas realiu favoritu triumfuoti, tačiau kelionė baigėsi atkrintamųjų pradžioje.

Ten pat kelio galą priėjo ir dar viena favoričių Kolumbijos rinktinė. Pagrindinį puolimo trejetą su Jamesu Rodriguezu, Duvanu Zapata ir Rogeriu Martinezu atradusi komanda grupių etapą vienintelė baigė su maksimaliu taškų kraičiu, tačiau baudinių serijoje ketvirtfinalyje nusileido Čilės futbolininkams.

Du Čilės įvarčius anuliavusi VAR sistema išgelbėjo Kolumbiją pagrindiniame laike, tačiau gynėjo Williamo Tesillo pramuštas baudinys lėmė pasitraukimą iš turnyro bei grasinimus netiksliai smūgiavusiam futbolininkui.

Po pralaimėto ketvirtfinalio kitą dieną su rinktine namo grįžęs futbolininkas atskleidė: „Tai tiesa, mano žmona socialiniuose tinkluose gavo susidorojimu grasinančių žinučių ir jas paviešino. Jų gavau ir aš, tačiau nesidalinau. Mes tikime Dievu.“

Kol futbolininko brolis ir likusi šeima vietinei žiniasklaidai pasakojo apie apėmusią baimę ir būtinybę melstis, ši istorija vertė prisiminti Andreso Escobaro likimą – po įvarčio į savus vartus 1994-ųjų pasaulio pirmenybėse Kolumbijos rinktinės gynėjas buvo nušautas.

Pastaraisiais metais tokie grasinimai – ne naujiena rinktinei. Po praėjusių pasaulio pirmenybių jų sulaukė raudoną kortelę gavęs Carlosas Sanchezas ir baudinius aštuntfinalyje pramušę Mateusas Uribe ir Carlosas Bacca.

Nusisukusi Argentinos sėkmė

„Horizonte yra kažkas naujo“,– po nesėkmės pusfinalyje kalbėjo L. Messi. Vieną baudinį pirmenybėse įmušęs argentinietis priešnuodžių brazilų rinktinei nesurado ir trofėjaus su nacionaline rinktine turės laukti dar bent vienerius metus.

Visgi puolėjas neklysta – netolimoje ateityje rinktinę į savo vadžias perims jaunieji Paulo Dybala, Lautaro Martinezas, Giovani Lo Celso ar Leandro Paredesas, tad belieka laukti.

Grupių etapą pradėję pralaimėjimu Kolumbijai (0:2), argentiniečiai gavo kelias kritikos strėles iš Diego Maradonos ir pirmame etape džiaugėsi pergale tik susitikime su Kataru (2:0).

Ketvirtfinalyje nesunkiai įveikusi Venesuelą (2:0), rinktinė pusfinalyje priėmė brazilų iššūkį ir ten visos kortos buvo šeimininkų pusėje.

Sergio Aguero ir L. Messi smūgiuoti kamuoliai, atsitrenkę į vartų konstrukciją, praleistas įvartis po neskirto baudinio bei negailestingai išnaudotos brazilų progos lėmė Argentinos kapituliaciją likus žingsniui iki finalo.

Pusfinalyje, kaip ir minėjo pats kapitonas, Argentina nebuvo prastesnė komanda, tačiau be priekaištų veikęs Thiago Silvos ir Marquinhoso duetas uždarė S. Aguero ir L. Martinezo porą bei pratęsė trofėjų badą mirtiniems varžovams.

Kokybe gynyboje prilygti brazilams negalinti Argentinos rinktinė sugėrė du tikslius Roberto Firmino ir Gabrielio Jesuso smūgius ir tenkinosi maču dėl trečiosios vietos.


Šį kartą vienas geriausių planetos futbolininkų neskubėjo skelbti karjeros rinktinėje pabaigos, kadangi 2020-aisiais Pietų Amerikos šalių laukia dar vienas „Copa America“ turnyras, kuriame šeimininkaus Argentina ir Kolumbija. Ten L. Messi turėtų dalyvauti ir vieną paskutinių kartų apsivilkti „Albiceleste“ marškinėlius.

Veteranų (ne)vedama Peru

„Ši žaidėjų grupė yra labai stipri. Ji turi jėgų įveikti bet ką“, – apie savo komandą teigė Peru rinktinės treneris Ricardo Gareca.

Nuo 1975-ųjų pirmą kartą į „Copa America“ turnyro finalą patekusi rinktinė pastaruoju metu išgyvena vienus geriausių laikų. Dalyvavimas praėjusiais metais vykusiame pasaulio čempionate rinktinei buvo po dar vienos ilgos pertraukos – 36-erių metų.

Peru geram pasirodymui turnyre pamatus padėjo dar iš karto po pasaulio čempionato, kuomet pratęsė kontraktą su treneriu R. Gareca. Argentinietis talentu neišsiskiriančią rinktinę sugebėjo sustyguoti, jog pagrindinė stiprybė būtų komandinis žaidimas ir kieta gynyba su keliais Paolo Guerrero ir Jeffersono Farfano blykstelėjimais puolime.

Turnyrą ekipa pradėjo nulinėmis lygiosiomis ir VAR anuliuotais įvarčiais su Venesuela, tačiau toliau sekė lengva pergalė prieš Bolivijos rinktinę ir penkių įvarčių pažeminimas su brazilais. Šios rungtynės buvo lemiamos J. Farfanui, kuris patyrė traumą ir baigė turnyrą anksčiau laiko.

Visgi atkrintamosiose Peru jėgą ir komandinę dvasią pajuto vieni favoritų Urugvajus ir Čilė. Pirmųjų strategas Oscaras Tabarezas Peru pralaimėjimą brazilams pavadino atsitiktiniu ir apsidrausdamas neklydo.

Autobusą vartuose pastačiusi ekipa atrėmė visus Urugvajaus bandymus ketvirtfinalyje ir išlipo iš balos sausa baudinių serijoje. Peru ketvirtfinalyje per pagrindinį laiką buvo vienintelė komanda turnyre nė karto nesmūgiavusi į vartų plotą, tačiau geležinė gynyba dar kartą demonstravo tvirtumą.

Pusfinalyje rinktinė, iš gynybinės ir įmušusios trissyk per keturis mačus, tapo progas išnaudojusia grėsme. Saugų duetas Yoshimaras Yotunas ir Renato Tapia vadovavo aikštės viduryje, priekyje žaidęs Andre Carillo atliko du rezultatyvius perdavimus, o paskutinį vinį į Čilės karstą įkalė viso turnyro metu į priekį vedęs kapitonas P. Guerrero.


Be 34-erių J. Farfano likusi komanda pasikliovė šešeriais metais jaunesniu A. Carrillo ir šis nenuvylė. Jo ir P. Guerrero tandemas vertė kapituliuoti Čilės rinktinę, kurios startas su atgimusiu Alexis Sanchezu žadėjo daug, tačiau turnyras turės naujus čempionus.

Parako prisotinti šeimininkai

Iš Čilės karūną taip pat gali perimti šeimininkai brazilai. Po būsimų varžovų sutriuškinimo penkiais smūgiais, be abejo, jog jie yra finalo favoritai.

Paskutinį titulą dar 2007-aisiais iškovojusi rinktinė šiais metais atrodo kaip niekad grėsmingai ir be garsiausio vardo sudėtyje – traumą patyrusio Neymaro.

Ekipa leido sau prabangą į turnyrą nepakviesti Marcelo, Fabinho, Felipe Andersono ir Lucaso Mouros, tačiau sudėtis vis tiek buvo subalansuota be priekaištų. Brazilija turnyre nepraleido dar nė vieno įvarčio – vartininkas Alissonas jau užsitikrino „Auksinę pirštinę“ dar nė nesužaidus finalo rungtynių.


Vienintelis kartas, kuomet rinktinė laimėjo „Copa America“ turnyrą nepraleidusi nė vieno smūgio į vartus, buvo 2001-aisiais. Tuomet pirmenybes laimėjo Kolumbija.

Šių metų pirmenybes neįtikinamai pradėjusi Brazilija starte susitvarkė su Bolivija (3:0) ir be įvarčių pabaigė mačą su Venesuela. Per pirmąsias akistatas strategas Tite išsigrynino puolamąjį trejetą ir atrado žaidimą pagyvinančių opcijų nuo suolo.

Slogiai turnyrą pradėję krašto puolėjai Richarlisonas ir Davidas Neresas paskutiniame grupės mače su Peru startinėje sudėtyje buvo pakeisti Evertono ir Gabrielio Jesuso ir liko ant suolo.

„Gremio“ puolėjas Evertonas šiose pirmenybėse jau pasižymėjo du kartus ir abu įvarčiai krito iš už baudos aikštelės ribų. Grupės mačas su Peru brazilui buvo vienas sėkmingiausių – kairiajame krašte puolėjas lengvai apeidavo tiesioginius oponentus ir kurdavo progas.

Pusfinalyje puolime išsiskyrė ir Dani Alvesas. Prieš turnyrą buvo abejojama, ar brazilų senbuviai gynėjai vis dar yra pajėgūs bėgti į priekį, tačiau 36-erių D. Alvesas šias kalbas nustūmė į šalį, pademonstruodamas solo reidą su Argentina. Brazilas oru prasimetė kamuolį per kelis varžovus ir sukūrė progą, kuri virto antruoju mačo įvarčiu.


Su Argentina brazilai atrodė čempioniškai – demonstruojami kamuolio valdymo triukai, centro gynėjų dueto užtikrintumas ir išnaudotos menkiausios progos.

Peru rinktinės pliusas – ši komanda jau žaidė su brazilais ir pamatė jų jėgą. Dabar telieka ją atlaikyti antru bandymu. Komandos kapitonas P. Guerrero prieš finalą teigė: „Gerbiu brazilus, bet futbole favoritų nėra. Jie gali manyti esąs favoritai, bet aikštėje mes taip negalvojame.“

„Copa America“ finalas Lietuvos laiku sekmadienį prasidės 23 val.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją