„Kauno Žalgiris“ parodė didžiausią susidomėjimą, tikrai norėjo mane matyti savo ekipoje, apsispręsti tikrai nebuvo sunku.
Kitas dalykas, tai mano miesto komanda, noriu visada žaisti už gimtąjį miestą. Nepasisekė su „Stumbru“, baigėsi taip, kaip neturėjo nutikti. Tačiau atsirado tokia galimybė karjerą tęsti Kaune“, – pasirašęs sutartį gimtojo miesto komanda portalui DELFI teigė R. Sadauskas.
22-ejų futbolininkas jau gali pasigirti nemenku patirties bagažu. Solidžios žaidimo minutės „Stumbre“ gynėją pavertė pastebimu futbolininku A lygos kontekste, žaidėjas atstovavo ne tik jaunimo rinktinėms, tačiau spėjo užsivilkti ir nacionalinės komandos marškinėlius.
Nuo 2013-ųjų su nedidele keturių mėnesių pertrauka, kuomet trumpam buvo išvykęs į Airiją, „Stumbrui“ atstovavęs vidurio gynėjas ir toliau galbūt būtų likęs šiame klube, jei ne visiškas „Stumbro“ krachas.
Į „Kauno Žalgirį“ persikėlęs futbolininkas pasidalino mintimis apie paskutinį karjeros etapą krizės purtomame „Stumbro“ klube bei augantį „Kauno Žalgirį“.
– Jumis domėjosi ir Vilniaus „Žalgiris“, nenorėjote keisti miesto?
– Domėjimasis buvo ne tik iš Vilniaus „Žalgirio“, buvo ir iš kitų Lietuvos klubų. Buvo žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad jau viena koja esu Vilniuje. Tai gal daugelį suklaidino. Iki galo nebuvo sutarta, viskas liko kalbomis, vyko derybos.
O galiausiai apsisprendžiau likti Kaune.
– „Kauno Žalgiris“ Europos lygos atrankoje susitiks su Limasolio „Apollon“, tuo pačiu klubu, su kuriuo pernai kovojo „Stumbras“. Kokie atsiminimai iš praėjusių metų akistatos su Kipro atstovais?
– Labai įdomūs. Kaune prieš Kiprą laimėjome 1:0, to galbūt niekas nesitikėjo iš mūsų, tai įrodo, kas viskas yra įmanoma. Nuvykę ten nusileidome 0:2 ir bendrame rezultate į kitą etapą pateko Kipro klubas.
Tai technišką futbolą žaidžianti komanda, lengva nebus ir šiemet.
Pietiečiams atvykus į Lietuvą kažkodėl lengva čia nebūna, gal jie tinkamai nenusiteikia pirmai kovai, galvoja, kad bus lengva prieš nežinomą Lietuvos komandą.
Mes, manau, turime pranašumą šioje vietoje – tai, kad mums nėra lengvų varžovų ir prieš visus turime rimtai kovoti.
Tad ta akistata nebus išimtis. Kipro klubas – favoritas, bet mes nenusileisime kovingumu.
– Kokią atmosferą radote „Kauno Žalgirio“ komandoje?
– Smagu papulti į tokią komandą, kurioje didžioji dalis yra lietuviai. A lygoje nedaug tokių klubų, kur daugumą sudarytų lietuviai.
Ne paslaptis, kad „Stumbre“ žaidė vos vienas kitas tautietis. „Kauno Žalgiryje“ daug pažįstamų veidų, keli draugai, smagu atsidurti tokiame kolektyve. Treneris taip pat šiltai priėmė.
Dėl šių aplinkybių tikrai nebuvo sunku pasirinkti šią komandą.
– Gal „Stumbre“ pramokote portugališkai?
– Bazinius žodžius, reikalingus futbole, žinau. Portugališkai galiu pasakyti „pirmyn“, „atgal“, „į kairę“, „į dešinę“, bet rimčiau susikalbėti negalėčiau. Įdomi patirtis, kažkokiek portugališkai suprantu.
– „Stumbre“ subrendote kaip žaidėjas, kokiais prisiminimais palikote šį klubą?
– Esu labai dėkingas „Stumbro“ klubui, kuris mane užaugino kaip žaidėją. Noriu „Stumbrą“ prisiminti tik iš gerosios pusės, esu dėkingas už tą suteiktą šansą, už svarbias žaidimo minutes, įgytą patirtį. Na, susiklostė, kaip susiklostė.
Ta patirtis padarė mane tik stipresnį. Čia praleidau beveik penkerius metus, klubas tapo lyg šeima, atrodo, į kraują įaugęs.
Šiemet sezono pradžioje su „Stumbru“ pasiekėme kiek netikėtas pergales, dabar apmaudu, kad tokia komandos padėtis. Bet pasikartosiu, stengiuosi šį savo karjeros etapą prisiminti iš gerosios pusės, daug ko išmokau „Stumbre“, čia galėjau tobulėti kaip žaidėjas, ryšėjau kapitono raištį.
– Kaip pats vertinate „Stumbro“ galimybes tęsti savo egzistenciją?
– Iš vidaus kažko labai daug negaliu pasakyti, mes, žaidėjai, buvome nežinioje, iki pat kontraktų nutraukimo niekas nežinojo „Stumbro“ ateities, iki dabar dar tas klausimas kabo ore.
Tikrai negaliu spėlioti, žlugs klubas ar ne, viskas priklauso nuo savininkų, kaip jie toliau strateguos ir kokius sprendimus priims.
– Ko gero, žaidėjų nuotaikos sezono metu keitėsi kardinaliai?
– Kai nėra pinigų, tada yra pažadai. Sezono pradžioje buvo kalbėta, kad viskas bus gerai. Algų vėlavimų buvo ir ankstesniuose sezonuose, bet jie nebuvo tokie dideli, anksčiau ar vėliau skolos buvo padengiamos.
„Stumbre“ surinkti tokie žaidėjai, kurie neteikė prioriteto finansiniams dalykams. Algų vėlavimas mėnesį kitą nekeitė futbolininkų požiūrio, nusiteikimo ar atsidavimo aikštėje.
Esu dėkingas „Stumbro“ buvusiems komandos draugams, kad jie nenuleido galvų, toliau kovojo iki pat praėjusio mėnesio pradžios, kuomet algų vėlavimai tapo tikrai dideli.
Žvelgėme per savo karjeros, savo garbės prizmę, kovojome už klubą neatlygintinai.
Praėjusio mėnesio pabaigoje nuotaikos komandoje krito, kai sulaukėme klubo vadovų įsakymo nežaisti. Tai buvo lūžio diena, kai neįvyko mačas su „Palanga“.
Futbolininkai tada ėmė dairytis naujų komandų. Iki to laiko mes dar svyravome, bet po to įvykio buvo perpildytos žaidėjų kantrybės taurės. Jei su mumis negražiai ėmė elgtis, tai ir mes nusprendėme stengtis ne dėl kitų, o dėl savęs.
Vieni pasirinko kitas komandas, kiti tiesiog išvyko namo. Visi puikiai suprato situaciją.
Tos klubo skolos nėra mažos, ar jos bus likviduotos, priklauso nuo klubo savininkų. Galbūt atsiras nauji žmonės, kurie bus pasiryžę perimti klubo valdymą ir ištraukti „Stumbrą“ iš tos duobės.
Būtų šaunu, jei taip atsitiktų, net tik iš buvusių žaidėjų pozicijų, bet ir iš sportinės pusės.
– Kokį regite „Kauno Žalgirį“ lietuviško futbolo kontekste?
– Labai džiaugiuosi tuo, kad klubas tiesiog šuoliais auga, kiekvienais metais tik stiprėja ir nededa jokio žingsnio atgal.
Kitąmet bus pastatyta stadionas, tai dar vienas pliusas, dar didesnės investicijos į „Kauno Žalgirio“ futbolo klubą. Manau, klubas per ateinančius kelerius metus stipriai progresuos ir bus vienas pagrindinių klubų Lietuvoje, tuo tikrai tikiu.
Manau, futbolo komandai dividendų prideda ir krepšinio klubo populiarumas. Manau, dalis organizacijos taisyklių, struktūra taikoma futbolo komandai. Krepšinio klubas turi aiškią, nusistovėjusią tvarką, tą bandoma pritaikyti futbolui, nors čia, aišku visai kitas pasaulis.
Bet tuos dalykus, kuriuos galima pritaikyti futbolui, kodėl to nepadarius. Tai prideda futbolo komandai tam tikro tvirtumo, atsiranda didelis, stiprus atramos taškas iš tos bendros tvarkos.
