Kai jau atrodė, jog balandžio 27-ąją prasidėjusi pralaimėjimų virtinė užbaigs klubo sezoną liūdna nata, ekipa sugebėjo atsitiesti po trijų pralaimėjimų iš eilės (nusileista Londono „West Ham“, „Ajax“ ir „Bournemouth“ klubams) ir Olandijoje sukurti neimanomą, kuomet trimis įvarčiais poroje atsilikusi ekipa panaikino deficitą ir žengė į finalą.

Penkerius metus didžiausios klubinio futbolo scenos siekęs strategas M. Pochettino tikslą įvykdė sezone, kuriame kliūčių bei praradimų buvo apstu.

2014-aisiais į klubą atvykęs argentinietis naujiems futbolininkams viso labo išleido, atėmus pardavimus, 56 mln. eurų. Tai – viena menkiausių sumų visoje Anglijos „Premier“ lygoje ir beveik 10 kartų mažesnė nei ta, kurią per pastaruosius penkerius metus išleido Čempionų lygos ketvirtfinalyje nukautas „Man City“ klubas.

Nors argentinietis užsiminė, kad galėtų palikti Londoną laimėjęs Čempionų lygos taurę, penkerių metų užteko, jog strategas įsirašytų save tarp geriausių ekipos trenerių istorijoje.

Argentiniečių kilmės strategas pirmaisiais savo metais futbolo rinkos nesudrebino – brangiausiu futbolininku tapo gynėjas Benas Daviesas, kainavęs 13 mln. eurų. Taip pat buvo įsigyti saugai Ericas Dieris ir Dele Alli, kurių bendra suma viršijo 10 mln. eurų.

Kitas tris vasaras klubas kelis kartus sumušė brangiausio žaidėjo rekordą, tačiau pinigai ir toliau buvo leidžiami adekvačiai ir saikingai – didesnių sumų nepagailėta tik už Heung-min Soną, Toby Alderweireldą, Lucasą Moura ir Davinsoną Sanchezą.

Per penkerius M. Pochettino metus, ko gero, tik vienas įsigytas futbolininkas klubui išėjo ne į naudą – puolėjas Vincentas Janssenas. 20 mln. eurų kainavęs olandas nebedemonstravo tėvynėje rodyto futbolo, o komandų, norinčių jo parašo, neatsirado iki šiol.

Atsarginio centro puolėjo ir pamainos Harry Kane‘ui nebuvimas prieš šį sezoną kėlė nerimą klubo aistruoliams, tačiau naujų žaidėjų įsigyta nebuvo.

Sausio mėnesį tas pats poreikis išliko, taip pat reikėjo stiprinti centro saugų liniją, kur Mousa Dembele skaičiavo paskutines žaidimo minutes, tačiau klubas taupė. Taip per praėjusius du perėjimų langus „Tottenham“ neišleido nė cento, skirtingai negu visi oponentai Europoje ir vietiniame čempionate.

Tuomet žodį tarė du dar nepaminėti futbolininkai – kurį laiką brangiausiai klubui kainavęs saugas Moussa Sissoko ir puolėjas Fernando Llorente.

Daugiau negu 30 mln. eurų kainavęs prancūzas iki šio sezono buvo dažnai pašiepiamas dėl tokios perėjimo sumos, kol aikštės viduryje neatsivėrė vieta ant suolo atsisėdus M. Dembelei.

Ketvirtfinalyje su „Man City“ būtent M. Sissoko buvo vienas kertinių žaidėjų, stabdžiusių varžovų atakų variklį Davidą Silvą ir pasaugojusių gynybos ketvertą. Naujoje rolėje sužibęs prancūzas už šį virsmą visus laurus turėtų atiduoti strategui M. Pochettino. Tik argentiniečio taktinės gudrybės leido klubui šį sezoną išlaviruoti be pirkinių.

Savo ruožtu Fernando Llorente savo perėjimo sumą, siekusią 15 mln. eurų, atpirko vos per pusvalandį antroje akistatoje su „Ajax“.

„Norint laimėti prieš „Ajax“, reikia jiems duoti tai, ko jie nenori. Christianui Eriksenui ir M. Sissoko po rungtynių reikės kaklo masažo, kadangi antrame kėlinyje jie tik žiūrėjo užvertę galvas, kaip kamuolys iš gynėjų skrieja link F. Llorente“, – apie antrąjį mačą kalbėjo portugalas Jose Mourinho.

Aukštais kamuoliais maitintas ispanas galva bei krūtine numesdavo kamuolius komandos draugams D. Alli ar Lucasui, o šie pabaigdavo darbą – tai buvo planas, kuriam „Ajax“ priešnuodžių neturėjo.

Likę be lyderio puolime Harry Kane‘o svarbiausioje sezono stadijoje, „Tottenham“ taktiškai apžaidė oponentus.

Traumą pirmoje ketvirtfinalio akistatoje su „Man City“ patyręs anglas buvo priverstas pusfinalį stebėti tribūnose, tačiau tuomet tris kartus iššovė L. Moura. Paryžiaus „Saint-Germain“ gretose tapęs nebereikalingu po Neymaro atvykimo, brazilas į Čempionų lygos finalą pateko anksčiau negu jo atsikračiusi ekipa ir ten atsidūrė tik savo įvarčių dėka.

H. Kane’o trauma šį sezoną buvo toli gražu ne vienintelė sudėties problema. Sužeidimus ilgą laiką taip pat gydėsi D. Alli, Victoras Wanyama, Ericas Dieris, S. Aurier, Harry Winksas bei Janas Vertonghenas, o prieš sezoną vykęs pasaulio futbolo čempionatas klubo atžvilgiu taip pat nebuvo naudingas.

Daugiausiai visoje Anglijos „Premier“ lygoje – devyni „Tottenham“ futbolininkai rungtyniavo pasaulio čempionato pusfinalyje. Poilsio prieš sezoną beveik neturėjo daugiau nei trečdalis komandos.
Trumpas atsarginių suolelis negelbėjo ir Azijos žaidynių bei taurės metu, kuomet klubą trumpam buvo palikęs H. Sonas, sezono metu sužaidęs dviejuose rinktinių turnyruose.

Nemenką smūgį sugerti klubui teko dar vasarą, kuomet praėjusio rugpjūčio pabaigoje komandos kapitonas ir pagrindinis vartininkas Hugo Llorisas buvo neblaivus pagautas už vairo. Prancūzas tapo varžovų fanų pajuokos objektu, kurie sezono pradžioje vartų sargui adresavo savo skanduotes.

Galiausiai, savų fanų frustraciją sezono metu iššaukė ir septyniais mėnesiais pavėlavęs stadiono atidarymas. „Tottenham“ į naujus namus turėjo įsikelti sezono pradžioje, tačiau pirmasis mačas ant savos vejos įvyko vos balandžio 3 d., kuomet Londono derbyje ekipa 2-0 įveikė „Crystal Palace“.

Momentų, kuomet sezonas galėjo sugriūti vėl nepateikus rimtos paraiškos į trofėjų, buvo į valias. Iš dalies taip ir nutiko – „Premier“ lygoje ekipa jau buvo priartėjusi prie pirmojo dvejeto komandų ir trečioje vietoje 10 taškų buvo atsiplėšusi nuo ketvirtosios, tačiau sezoną baigė su 11 taškų iš 36 galimų ir šešiais pralaimėjimais išvykoje iš eilės.

Maratoną šiai ekipai kol kas nubėgti sudėtinga. „Premier“ lyga reikalauja ilgesnio atsarginių suolelio ir stabilios formos, tačiau Čempionų lygoje M. Pochettino auklėtiniai atkrintamosiose sužaidė virš savo galimybių ribos. Visgi grupių etape ekipą rungtynėse su Milano „Inter“ ir Eindhoveno „PSV“ lydėjo sėkmė ir lemiami įvarčiai buvo įmušti paskutinėmis minutėmis.

Anaiptol, penkerių metų M. Pochettino darbas davė vaisių. Strategas išsigrynino pirmąją komandą, nepirko futbolininkų norėdamas lenktyniauti su turtingaisiais klubais ir suteikė šansus jauniems futbolininkams.

Praeityje tokia pat strategija Anglijoje garsėjo mirtinų priešininkų Londono „Arsenal“ vairininkas Arsene‘as Wengeras.

Prancūzas laikėsi savo ilgalaikės vizijos – išreiškė pasitikėjimą pradedančiais talentais, atliko pasvertus veiksmus perėjimų rinkoje ir atmetė klubų pasiūlymus palikti Londoną. Šį sezoną ne kartą su Madrido „Real“, Turino „Juventus“ ar Miuncheno „Bayern“ sietas M. Pochettino taip pat spėjo paneigti visas kalbas apie galimą persikėlimą svetur ir dėl savo ateities spręs po Čempionų lygos finalo.

Kaip ir A. Wengeras, „Tottenham“ strategas kol kas sąskaitoje turi vieną Čempionų lygos finalą. 2006-aisiais „Emirates“ stadioną atidaręs „Arsenal“ klubas tais pačiais metais sužaidė ir stipriausio Europos futbolo turnyro finale, kur 1-2 nusileido „Barcelona“ ekipai.
Po pralaimėto finalo A. Wengero karjera Londone jau nebepasiekė tokių aukštumų, tačiau M. Pochettino kelias dar tik prasideda.

Nors argentinietis užsiminė, kad galėtų palikti Londoną laimėjęs Čempionų lygos taurę, penkerių metų užteko, jog strategas įsirašytų save tarp geriausių ekipos trenerių istorijoje.


Mauricio Pochettino