„Negaliu pasigirti tobula lietuvių kalba. Kas man sakoma, suprantu, tačiau pats savo mintis ne visada dėstau sklandžiai“, – šypsodamasis laužyta kalba perspėja užsienyje gimęs ir augęs futbolininkas.
L. Budraitis gimė 2000 metų vasarį Norvegijoje, emigrantų iš Lietuvos šeimoje. Netrukus visa šeima persikėlė į Kanadą, kur berniuko mama gavo toje valstybėje itin gerbiamą darbą – tapo čiuožimo trenere.
Augdamas greta Toronto, Lukas ankstyvoje vaikystėje pajuto didelę trauką futbolui.
„Dar būdamas 3-4 metų pradėjau spardyti ir varinėti kamuolį. Jau tuomet man patiko šis žaidimas ir ėmiau svajoti tapti futbolininku“, – prisiminė „Jonavos“ gynėjas.
Tėvai jo norui neprieštaravo. Paauglio aistros futbolui nenumalšino net tai, kad kasdien autobusu į treniruotes tekdavo važiuoti valandą pirmyn ir valandą atgal.
Kanadoje L. Budraitis lankė garsiąją „Toronto FC“ futbolo akademiją, jos komandai vietiniuose turnyruose atstovavo iki 17 metų. Tačiau viskas pasikeitė, kai perspektyvų jaunuolį į stovyklas ėmė kviesti Lietuvos jaunių (iki 17 metų) rinktinės treneriai.
„Akademijoje atsidūriau būdamas 12 metų. Pirmus penkerius metus viskas ėjosi gerai, bet vėliau pasikeitė mūsų komandos treneris ir prasidėjo keisti dalykai. Kitaip nei politikavimu to nepavadinsi.
Kai grįždavau iš Lietuvos jaunių rinktinės stovyklos, Toronte mane ilgam sodindavo ant suolo. Man buvo aiškiai pasakyta: jei jau žaidi bei treniruojiesi Toronte, tai ir atstovauk Kanadai. Tokie dalykai nepatiko, todėl komandą palikau“, – pasakojo L. Budraitis.
Vertindamas skirtumus tarp Lietuvos ir Kanados futbolo mokyklų, „Jonavos“ gynėjas akcentavo kovingumą: „Kanadoje didelis dėmesys skiriamas žaidėjų techniniam pasirengimui. Lietuvoje žaidžiamas kietesnis futbolas, vyrauja daug fizinės kovos. Nesakau, kad lietuvių treneriai nekreipia dėmesio į techninius dalykus, tačiau čia varžovas gali agresyviai „užvažiuoti“ ant tavęs be jokių ceremonijų“.
L. Budraitis „Toronto FC“ akademijoje rungtyniavo kaip tik tuomet, kai pagrindinėje klubo komandoje žaidė dabartinis Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas kanadietis Tosaintas Rickettsas, todėl progos susipažinti nepraleido.
„Taip, aš jį gerai prisimenu, juk praėjo tik porą metų. Esame ne kartą bendravę. Tiesa, apie T. Rickettsą daugiau galėtų papasakoti mano sesuo. Ji gerai sutaria su Tosainto širdies drauge“, – teigė futbolininkas.
Jo vyresnioji sesuo Toronte taip pat paklojo pamatus savo ateičiai – įgijo lazerinės terapijos specialistės išsilavinimą ir Lietuvoje planuoja atidaryti kliniką.
Pats L. Budraitis kelis kartus atstovavo Lietuvos 17-mečių komandai, tačiau į vyresnių amžiaus grupių rinktines nebuvo kviečiamas. Sutrukdė biurokratinės kliūtys, mat priėmė ir Kanados pilietybę. Dabar vaikinas nekantraudamas laukia referendumo dėl dvigubos pilietybės ir viliasi, kad ši painiava išsispręs.
Iki šiol L. Budraitis į Lietuvą atvykdavo tik trumpam, o šiemet sugrįžo čia ilgesniam laikui, kai po konflikto su „Toronto“ akademija pasirašė sutartį su „Jonava“.
„Palikęs akademiją svarsčiau, kur galėčiau tęsti karjerą. Likti Kanadoje nenorėjau, nes futbolo lygis ten nėra pats aukščiausias, perspektyvos taip pat ribotos. Mane domino Europa, čia karjeros galimybės geresnės. Kad ir kur žaistum Europoje, gerai pasirodęs visad turėsi šansų patekti į aukštesnį lygį. Turėjau nuo kažko pradėti, atsispirti. Labai tikiuosi, kad žaidimas Jonavoje man taps puikia pradžia siekiant tolesnių karjeros tikslų“, – vylėsi 19-metis futbolininkas, „Jonavos“ komandoje įsitvirtinęs dešinio gynėjo pozicijoje.
