Šiuo metu ekipa rikiuojasi šeštoje „Premier“ lygos vietoje, tačiau yra sužaidusi rungtynėmis mažiau negu visi likę šešeto oponentai. Nors šią savaitę įvykęs Londono derbis („Chelsea“ 2:0 nugalėjo „Tottenham Hotspur“) įnešė gerų nuotaikų į „Stamford Bridge“ stadioną, klubo problemos niekur nedingo. Tad išskirkime esmines.
Tarpsezonio darbai
Klubas praėjusią vasarą įsigijo tris pagrindinės sudėties futbolininkus – vartininką Kepą Arrizabalagą bei saugus Jorginho ir Mateo Kovačičių. Pastarasis atvyko nuomos pagrindais. Pirkinių nedaug, palyginus su panašioje situacijoje prieš kelis metus buvusiu „Manchester City“ klubu.
2016-aisiais, kuomet Pepas Guardiola pradėjo darbą Anglijoje, „Man City“ nesustojo pirkti visą vasarą.
Ekipą papildė Leroy‘us Sane, Johnas Stonesas, Ilkay‘us Gundoganas, Claudio Bravo, Nolito ir Aleksandras Zinčenka. Klubas taip pat atsikratė nereikalingais puolėjais Stevanu Jovetičiumi ir Edinu Džeko, išsiųsdamas juos į Italiją. Savo ruožtu šį sezoną „Chelsea“ pardavė tik kilti karjeros laiptais norėjusį vartininką Thibaut Courtois.
Italui Maurizio Sarriui daug naujų veidų komandoje neprireikė ir tai gerų rezultatų neatnešė. 137 mln. eurų buvo išleisti Kepai ir Jorginho įsigyti, tačiau pastiprinimo prašyte prašėsi ir kitos pozicijos.
Prieš atvykimą į Angliją „Napoli“ ekipą treniravęs Sarri paskutiniaisiais metais rėmėsi greitų puolėjų trio – Lorenzo Insigne, Driesu Mertensu bei Jose Callejonu. Dar anksčiau Mertenso poziciją užėmė Gonzalo Higuainas, sausio mėnesį atvykęs į „Chelsea“.
Galima teigti, kad argentiniečio atvykimas buvo per vėlus. Netradicinį pasirinkimą atlikęs Sarri nusprendė šį sezoną pradėti su dviem aukštais puolėjais Alvaro Morata ir Olivier Giroud, tačiau taktika nepasiteisino ir galiausiai atrodė, jog „Chelsea“ sekasi, kuomet aikštėje nėra nė vieno iš jų.
Morata sausį paliko Angliją, įmušęs penkis kartus per 16 rungtynių „Premier“ lygoje, o Giroud įvarčiais taip pat nepasižymėjo – vienas tikslus smūgis per 20 mačų.
Praėjusių metų pabaigoje Giroud buvo perėmęs pagrindinio puolėjo vaidmenį iš Moratos, tačiau labiau pasižymėjo ne statistiniais rodikliais, o sėkmingu kamuolio pasaugojimu ir varžovų atitvėrimu.
Ne tik statistika demonstravo, jog „Chelsea“ reikia naujo pagrindinio puolėjo. Sarri praėjusių metų gruodį teigė, jog Morata yra „psichiškai trapus žaidėjas“, na o vis labiau artėjant metų pabaigai, atsitraukusio puolėjo pozicijoje dažnai rungtyniavo Edenas Hazardas.
Neįsigydama puolėjo vasarą „Chelsea“ suklydo, o Gonzalo Higuaino atvykimas buvo kiek per vėlus – 31-erių puolėjas sezono viduryje bandys gelbėti klubą lygoje, kurioje niekada nerungtyniavo.
Subyranti gynyba
0-4 su „Bournemouth“, 0-6 su „Man City“ – pastarieji „Premier“ lygos mačai išvykoje virto tikru „Chelsea“ pažeminimu.
Dar rugsėjį strategas M. Sarri teigė, jog ekipa turi pagerinti darbą gynyboje, jei nori kovoti dėl titulo. Žodžiai išsipildė priešingai – „Chelsea“ gynybos nepagerino, o titulas nuplaukė dar gruodžio gale, kai ekipa per mažiau nei mėnesį pralaimėjo tris kartus.
Kaip žinia, italų kilmės stratego futbolas paremtas atakų kūrimu nuo gynybos, greitu žaidimu bei kamuolio kontrole. Skirtingai negu „Man City“, naujasis treneris klube jau rado futbolininkus, su kuriais galima dirbti ir nepirko naujų gynėjų vos pradėjęs darbą.
Pagrindinius centro gynėjų vaidmenis šį sezoną turintys Davidas Luizas ir Antonio Rudigeris perduoti kamuolį moka, tačiau užtikrintumo gynyboje trūksta.
Šešių įvarčių sutriuškinimu pasibaigusiame mače su „Man City“, Luizo bei Rudigerio bandymai nesėkmingai „išvalyti“ baudos aikštelę ekipai kainavo du įvarčius.
Klaidų gynėjų duetas paliko ir pasirodyme su „Bournemouth“. Antro įvarčio metu Davidas Luizas atliko prastą perdavimą, po kurio kontraatakavę šeimininkai pirmavo jau 2:0.
Simboliška, tačiau kaip tik „Bournemouth“ gynybą tą vakarą cementavo prieš dvejus metus „Chelsea“ palikęs Nathanas Ake. Guodžia tik faktas, jog Ake susigrąžinti bus galima, kadangi į sandorį 2017-aisiais „Chelsea“ įtraukė perpirkimo sąlygą.
Vis tik, jei Luizas ir Rudigeris turėjo menką kelių rungtynių duobę šį sezoną, to paties nebūtų galima pasakyti apie Marcosą Alonso. Ispano geriausi metai prabėgo penkių gynėjų schemoje, kuomet kairiojo krašto gynėjas užimdavo vietą arčiau varžovų vartų ir turėjo daugiau funkcijų puolime.
Šį sezoną Alonso tenka darbuotis gynyboje, o tai nėra stipriausia ispano pusė, tad tarp „Chelsea“ fanų, po pralaimėjimų, atpirkimo ožiu tampa būtent kairys gynėjas.
Pirmo įvarčio rungtynėse su „Man City“ kaltininkais tapo būtent Alonso ir Edeno Hazardo duetas. Po aiškaus nesusikalbėjimo gynyboje, liko visiškai atviras kairys ekipos flangas, kur buvęs Bernardo Silva pasiuntė kamuolį į baudos aikštelę, o Raheemui Sterlingui beliko atlikti formalumą.
Pagalbos šį sezoną M. Alonso nesulaukia ir iš šalia jo rungtyniaujančio Rosso Barkley ar Mateo Kovačičiaus, kadangi abu centro saugai taip pat labiau mėgsta atakuoti. Gynyba kairiame „Chelsea“ krašte yra ženkliai silpnesnė negu priešingame, kadangi ten rungtyniauja ir Edenas Hazardas – futbolininkas, nelinkęs bėgti į gynybą.
Tačiau M. Sarri, kaip jau įrodė per tris ketvirčius sezono, neatvyko į Londoną adaptuotis prie turimų žaidėjų stiliaus.
Neįprastoje aplinkoje rungtyniaujantis pasaulio čempionas
Londono ekipos fanams šį sezoną galvos skausmą kelią ir pasaulio čempionai, klube užsitarnavę pagarbą per pastaruosius kelerius metus.
Aišku, kalbame apie N’Golo Kante. Prancūzas savo geriausio žaidimo šį sezoną demonstruoti negali, kadangi M. Sarri saugų išsidėstymą ir taktiką įsivaizduoja kitaip, negu Prancūzijos sėkmingą rinktinę treniruojantis Didier Deschampsas ir ankstesni Kante treneriai Claudio Ranieri bei Antonio Conte.
Paminėti trys strategai Kantei leido žaisti dviejų saugų linijoje – „Leicester“ ekipoje su Danny Drinkwateriu, Prancūzijos rinktinėje su Pauliu Pogba, „Chelsea“ komandoje Conte laikais – su Nemanja Matičiumi.
Tačiau Sarri prancūzą mato trijų saugų linijoje su Jorginho ir Rossu Barkley arba Mateo Kovačičiumi. Kante nėra pripratęs rungtyniauti perkrautame aikštės viduryje, kadangi dideliame plote gali tvarkytis pats, kaip buvo aukščiau išvardintose ekipose.
Prancūzas dabartiniam ekipos strategui tampa ne itin reikalingas dėl to, jog rungtyniauja dar du saugai, ir Kante savo pilno pajėgumo pademonstruoti negali. Todėl Kante nustumiamas į aikštės šoną.
Nors daugelis futbolo entuziastų kalba, jog prancūzas turėtų žaisti aikštės viduryje toje pačioje trijų saugų linijoje, tai nieko nepakeistų. Trečiasis centro saugas komandoje apriboja Kante galimybes funkcionuoti pilnu pajėgumu, tad problema yra ne saugo pozicija, o jo kolegų skaičius aikštėje.
Vis tik M. Sarri prisiderinti prie savų žaidėjų nesiruošia. Tokie treneriai, kaip Guardiola, Sarri ar Jose Mourinho nėra paskiriami į postą todėl, jog adaptuotųsi prie žaidėjų. Jie atvyksta su gerai žinomu vardu, tad žaidėjai turi paklusti nurodymams ir su jais taikytis, kad ir kokie būtų rezultatai. Galime prisiminti, kad „Carabao“ taurės finale vienas žaidėjų taikytis nesiruošė.
Emocinio lyderio stoka
FIFA patvirtinta IFAB (Tarptautinė futbolo asociacijų valdyba) taisyklių knyga, skiltyje „Keitimo atlikimas“ teigia, kad jeigu žaidėjas atsisako būti keičiamas komandos trenerio, žaidimas turi būti tęsiamas toliau.
Šią „spragą“ taisyklių knygoje kaip tik ir surado „Chelsea“ vartininkas Kepa, praėjusį savaitgalį „Carabao“ taurės finale atsisakęs prieš pat baudinių seriją sėsti ant atsarginių žaidėjų suolo ir vietą užleisti varžovus pažįstančiam kolegai Willy Caballero.
Jaunatviškas entuziazmas 24-erių Kepai kainavo ne itin skaudžiai. Rankos mostais savo trenerį pasiuntęs link suolo, ispanas neteko tik vienos savaitės algos, kuri bus paaukota labdarai bei kelias rungtynes praleis ant taip nemėgstamo atsarginių suolo.
Tačiau šis epizodas nesibaigė tik menka nuobauda ir priverstiniu poilsiu. „Carabao“ taurės finale išryškėjo dar viena „Chelsea“ problema – tikro kapitono ar bent jau dvasinio lyderio nebuvimas.
Kepai išreiškus nenorą palikti aikštę, prie ispano ėjo Davidas Luizas, vartininkui pataręs gerbti trenerio sprendimą. Tačiau Luizas nėra ekipos kapitonas, tad tik šiais žodžiais jam teko apsiriboti.
Tokių įvykių sūkuryje dažniausiai įsiterpia kapitonas, tačiau Cesaras Azpilicueta po mačo tepasakė: „Aš buvau kitoje aikštės pusėje ir nieko apie tai nežinau. Negaliu komentuoti.“
Įsivaizduokite, ar Johnas Terry ištartų tokius žodžius? Kepos aikštėje nebūtų nė kvapo, jei komanda turėtų kapitoną kaip Terry, o ne pasiteisinimą sugalvojusį Azpilicueta.
Ispanas „Chelsea“ kapitono raištį vilki visą sezoną, kadangi tikrasis kapitonas Gary Cahillas šiais metais rungtyniauja labai retai.
Žodžiai,kad ispanas „nieko nematė“ skamba labai dirbtinai, kadangi gestų kalba tarp Sarri ir Kepos truko bent dvi minutes, o kitoje aikštės pusėje buvęs Azpilicueta turėjo girdėti ir ten pat įsikūrusių ekipos fanų reakcijas.
Po šio kapitono pasyvumo, daugelis ekipos fanų socialiniame tinkle „Twitter“ įžvelgia būtent gynėjo kaltę. Azpilicueta yra itin lojalus „Chelsea“ klubui, tačiau kapitono savybių jam vis tik reiktų pasimokyti iš pirmtako J. Terry.
