„Turime 1,3 mln. eurų skolų vertinant praėjusius metus ir 2019 m. sausio mėnesį. Šiuo metu atliekami du atskiri pačios federacijos ir jos veiklos auditai.
Turime pakankamai opų ir probleminį klausimą: praėjusią savaitę gavome iš VMI galutinio patikrino išvadas už 2013-2016 metus. Buvo atliktas patikrinimas už ketverius metus, rasta pažeidimų, kurių metu ant federacijos pečių gula maždaug 1 mln.eurų skola.
Patikrinimas apėmė sutartis su treneriais, mokestinę veiklą, stadiono, dirbtinių dangų projektus, PVM klausimus. Planuojame derybas su VMI“, – teigė E. Stankevičius.
Tai federacijai ne paskutinė bloga naujiena: po šio VMI patikrinimo seks analogiškas tyrimas už 2017-2018 metus, o čia taip pat, tikėtina, federacija bus priversta atlyginti kelis šimtus tūkstančių eurų padarytą žalą valstybei.
Kalbėdamas apie padarytus mokestinius pažeidimus, E. Stankevičius atskleidė, kad buvo netinkamai sudarytos sportinės veiklos sutartys, pagal kurias nebuvo mokėti Sodros, Gyventojų pajamų (GPM) bei kiti mokesčiai, be to, federaciją klampino dirbtinių dangų projektas, pagal kurį nesumokėtas PVM mokestis.
Anot E. Stankevičiaus, skolos kaupėsi dėl federacijos neefektyvios veiklos bei finansinių srautų kontrolės nebuvimo.
„Reikia žiūrėti kiek ir kokiai sričiai išleidžiame. Negali taip būti, kad iškart išleidome patvirtintus pinigus. Yra blogų pavyzdžių iš ankstesnių metų, pavyzdžiui, buvome pasitvirtinę kuro biudžetą ir jį kone per mėnesį sugebėjome viršyti.
Dar vienas pavyzdys, sakyčiau anekdotinė situacija.
Prieš porą savaičių skambino Gargždų „Bangos“ vadovas, klausė, kodėl federacija nesumokėjo už internetą, nes jiems atjungė jį.
Pasirodo, eilę metų kažkodėl mokėjome už Gargždų stadiono internetą. Radome dar dešimt tokių pavyzdžių su stadionams apmokamu internetu. Kreipėsi tik Gargždai, vadinasi, tik jie juo naudojosi. Nei daug, nei mažai, federacija per mėnesį už internetą stadionuose mokėdavo po 600 eurų.
Gal juokingai skamba, bet patikėkite manimi, tokių dalykų yra daug“, – stebėjosi LFF generalinis sekretorius.
Minusinis biudžetas
LFF pristatė savo 2019 metų planuojamą biudžetą, pajamos sudarys apie 8,6 mln. Eur.
Liūto dalį pajamų sudarys garantuotos įplaukos iš FIFA ir UEFA organizacijų (7,973 mln,), KKSD parama sieks – 65 tūkst. Eur, iš LTOK futbolui bus atriekta 135 tūkst. Eur. (iš viso iš KKSD ir LTOK – 200 tūkst. Eur).
Beveik pusę milijono (482 tūkst. Eur) sudarys pajamos iš rėmėjų, bilietų ir kitų komercinių veiklų.
Kalbant apie federacijos išlaidas, jos viršys pajamas ir sieks apie 8,723 mln. Eur.
Didžioji dalis jų skirta pačiai federacijai – 7,309 mln. Eur (administracijos išlaidos, strateginių krypčių vystymas, rinkodaros ir komunikacijos, techniniam, nacionalinių rinktinių, varžybų ir licencijavimo bei finansų departamentams).
Šiemet A lygai skirta 100 tūkst. (bus padengtos teisėjavimo išlaidos), I lygai – 80 tūkst Eur, FTVA (Futbolo techninio vystymo asociacija) – 100 tūkst., LSFL (Lietuvos studentų futbolo lyga) – 24, LMFA (Lietuvos moterų futbolo asociacija) – 120, LMaFA (Lietuvos masinio futbolo asociacija) – 250, LVJFA (vaikų ir jaunimo asociacija) – 260, LSFA (salės futbolo asociacija) – 280, KFA (Kauno futbolo akademija) – 160, LŽS (Lietuvos žaidėjų sąjunga) – 40 tūkst. eurų.
Federacija atskleidė, kad administracinio personalo išlaidos atlyginimams sieks 1,146 mln. Eur, o tai beveik 0,5 mln. mažiau nei pernai.
„Galiu pasakyti, kad kolegos darbuotojai pastaruosius metus gyveno tikrai neblogai, vien pernai išleidome apie 70 tūkst. eurų papildomai apmokėdami už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Man asmeniškai tai yra nesuprantamos tokios išlaidos, nes esame sporto organizacija ir žmonės žino, kur ateina dirbti.
Juk rungtynės, turnyrai dažniausiai vyksta savaitgaliais ir vakarais. Nieko nesakau, žmonės turi gauti atlygį už komandiruotes, priklauso dienpinigiai. Bet ir juos mažiname 50 proc.
Jungiame taupymo režimą, restruktūrizuojamės ir žiūrime, kur galime sutaupyti“, – apie veržiamus diržus kalbėjo E. Stankevičius.
Anot jo, šiuo metu federacijoje dirba 39 žmonės, tačiau jam administracijoje pakaktų ir 30-ies darbuotojų kolektyvo.
„Kai kurių negalime atleisti dėl žmogiškų aplinkybių, kažkas yra tėvystės ar motinystės atostogose, kažkam nedarbingumo laikotarpis.
Nors ir kalbame apie beveik 9-ių milijonų biudžetą turinčią organizaciją, pernai buvo tokių dienų, kai federacijos sąskaitoje tebuvo vos 1000 eurų.
Buvo tokių situacijų, kad norėdami atleisti darbuotoją, buvome priversti laukti dar savaitę, kitą, kol federacijoje atsirasdavo lėšų sumokėti darbuotojo išeitinei kompensacijai“, – apie pokyčius valdomojoje federacijoje kalbėjo E. Stankevičius.
Skoloms – banko kreditas
Anot LFF generalinio sekretoriaus, pagal optimistinį planą norima skolas likviduoti per dvejus metus, o su VMI atsiskaityti per kelerius emtus.
„Kalbant apie skolų grąžinimą, Vykdomojo komiteto prašiau pritarimo paimti 1 milijono Eur kreditą ir šiais pinigais padengti dalį skolas. Natūralu, šiemet visų skolų padengti nepavyks.
Dalis jų nukeliaus į 2020 metų finansinį srautą. Kalbant apie VMI 2013-2016 m. LFF veiklos tyrimą ir milijoninę skolą, ją ketiname padengti per kelerius metus.
Tikiu, kad mūsų išlaidos mažės ir pagaliau atsiras sisteminga priežiūra ir kontrolė.
Manau, kad dalis federacijos asociacijų neišnaudos savo biudžeto. Pavyzdžiui, pernai komunikacijos ir rinkodaros departamentas neišnaudojo savo suplanuoto biudžeto, sutaupė 50 tūkstančių Eur.
Buvo tokių asociacijų ir departamentų, kurie viršijo savo biudžetus. Manau, įvedus griežtą kontrolę, mums pavyks sutaupyti“, – vylėsi E. Stankevičius.
Jaunimą ugdys pagal „Anderlecht“ programą
VK nariams posėdyje buvo pristatyta skandinaviška „Auri-Dohm“ programa ir Briuselio „Anderlecht“ klubo programa. Po intensyvių diskusijų, buvo nubalsuota už „Anderlecht“ programos įsigijimą ir įdiegimą Lietuvos futbolo mokyklose ir akademijose.
Ugdymo programa bus implementuojama 16–17 Lietuvos futbolo mokyklų ir akademijų. Pirmieji darbai turėtų startuotų jau balandžio-gegužės mėnesiais. Jaunimo ugdymo programa yra skirta 6–18 m. amžiaus jauniesiems futbolininkams. Programos veikimas ir treniruočių procesas Lietuvoje bus stebimas už ją atsakingų ir patirtį turinčių darbuotojų, jog akademijos sėkmingai dirbtų tinkama linkme.
2019 metais LFF skirs iš viso 490 tūkst. eurų jaunimo ugdymo skatinimui. 230 tūkst. eurų kainuos „Anderlecht“ ugdymo programa, dar 160 tūkst. eurų bus skiriama su „Auri-Dohm“ programa dirbančioms akademijoms, jog jose atsirastų darbą koordinuojantys techniniai direktoriai. Dar 100 tūkst. eurų bus skirta akademijų skatinimui.
Finansuojamas II lygos turnyras ir LFF taurės varžybos mėgėjų klubams
Šį sezoną LFF II lygai planuojama skirti papildomą 50 tūkst. eurų finansavimą. II lygos komandoms turėtų būti padengtas starto ir teisėjavimo mokestis. Tai negalioja A lygos ir Pirmos lygos klubų dublerinėms komandoms.
Taip pat LFF taurės turnyre mėgėjų ir II lygos komandoms bus padengiami teisėjavimo ir atvykimo į rungtynes kaštai.
Rinktinių treneriai
LFF VK patvirtino Lietuvos nacionalinės moterų ir jaunimo rinktinių trenerius. Nacionalinę moterų rinktinę toliau treniruos Rimantas Viktoravičius, devyniolikmečių (WU-19) rinktinei vadovaus Vytas Jančiauskas, septyniolikmečių (WU-17) rinktinę treniruos Rolandas Čepkauskas, o penkiolikmečių (WU-15) rinktinei vadovaus Ingrida Siliūnienė.
VK nariams posėdyje prisistatė naujieji Lietuvos futbolo rinktinių treneriai. Diskusijose taip pat dalyvavo legendinis Lietuvos treneris ir LFF trenerių tarybos pirmininkas Benjaminas Zelkevičius.
LFF varžybų nuostatai
Taip pat VK patvirtino 2019 m. LFF varžybų nuostatus ir 2019 m. A lygos sezono tvarkaraštį. Čempionatas bus vykdomas tokiu pačiu principu, kaip ir praėjusį sezoną – komandos sužais keturis ratus ir 28 rungtynes. Po keturių ratų šešios stipriausios čempionato komandos žais penktajame rate. Aštuntoje vietoje likusi ekipa iškris į Pirmą lygą, o septintąją vietą užėmęs klubas kovos dėl išlikimo A lygoje atkrintamosiose rungtynėse su antrą vietą Pirmoje lygoje užėmusia komanda.
VK posėdyje taip pat patvirtintas programos „Jaunimo integracijos į vyrų futbolą“ reglamentas. Programos tikslas skatinti Lietuvos futbolo klubus investuoti į jaunimo ugdymą ir finansiškai motyvuoti klubų komandas, kurie sezono metu suteikė jauniesiems žaidėjams daugiausiai žaidybinės praktikos. 2019 m. sezono finansinis fondas klubų komandoms yra suskirstomas pagal proporciją: 35 proc. lėšų – A lygos klubų įskaitai, 45 proc. lėšų – LFF I lygos klubų įskaitai, 20 proc. lėšų – LFF II lygos klubų įskaitai.
