Jie rinksis tarp Briuselio klubo „Anderlecht“ ir ilgai Danijoje dirbusio dabartinio „Trakų“ stratego Aurelijaus Skarbaliaus bei patyrusio Danijos vaikų trenerio Carsteno Dohmo sukurtos „Auri-Dohm“ futbolininkų rengimo programų.
„Artimiausiame VK posėdyje mes į dienotvarkę įtrauksime klausimą dėl jaunimo ugdymo programos pasirinkimo. Bus pristatytos dvi programos: „Anderlecht“ klubo ir „Auri-Dohm“. „Anderlecht“ pasiūlymą jau visi girdėjo. Tam buvo surinkta ir akademijų bendruomenė. Vykdomasis ir nuspręs, su kuria programą dirbsime“, – teigė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Apie LFF ketinimus pirkti „Anderlecht“ programą kalbos ėmė sklisti prieš kelis mėnesius, o pristatyta mūsų šalyje buvo prieš savaitę. A. Skarbalius savo programą Lietuvai pristatė prieš ketverius metus.
Kelios šalies futbolo akademijos susidomėjo ir įsigijo teisę naudotis „Auri-Dohm“ programa. Vaikus pagal ją treniruoti ėmė Utenos „Utenis“, Kauno „Olimpas“, Vilniaus BFA ir „Ataka“, Alytaus „Dainava“.
„Mes galime LFF pateikti savo variantą. Jeigu jai tai įdomu, pademonstruoti, kaip veikia mūsų metodika. Taip pat galime pasiūlyti variantą, kad visos Lietuvos futbolo organizacijos galėtų naudotis mūsų metodika. Tiksliau – tos, kurios pasiekė tam tikrą licencijavimo lygį ir yra sertifikuotos, kurių treneriai yra su licencijomis. Ir kurias federacijos techninis štabas gali kontroliuoti. Toks mūsų pasiūlymas LFF“, – apie savo programą, kurią LFF pasiūlė Utenos apskrities futbolo federacija, kalbėjo A. Skarbalius.
Prieš ketverius metus šis treneris, norėdamas padėti sunkų laikotarpį išgyvenančiam Lietuvos futbolui, ėmėsi iniciatyvos platinti mūsų šalyje Danijos patirtį: „Viskas prasidėjo nuo to, kad aš, inspiruotas Danijos modelio ir C. Dohmo metodikos, išverčiau ją į lietuvių kalbą, pridėjau į programą savo patirties ir kai ką pritaikiau Lietuvos sąlygoms.
C. Dohmas – gerai žinomas specialistas, jo metodika nėra išlaužta iš piršto. Ja daug metų naudojasi tokie žinomi Danijos klubai, kaip „Brondby“, „Nordsjaelland“. Jį kviečiasi į Kiniją, kitas šalis, kad jis atvažiuotų ir mokytų jų trenerius. Žodžiu, mes žinome, jog tai, ką siūlome, yra tikrai labai kokybiška. Suprantama, nenorime priversti akademijų ar federacijos naudotis mūsų programa. Mes siūlome: jei norite – prašom.“
A. Skarbalius nenorėjo komentuoti „Anderlecht“ programos.
„Iš tiesų ar „Auri-Dohm“ programa, ar „Anderlecht“, ar „Barcelona“ klubų viena nuo kitos labai nesiskirs, visos jos panašios. Ir beje, nė viena jų negarantuoja, kad jei treneris perskaitys kas parašyta ir imsis treniruoti, išaugins gerą futbolininką. Visoms programoms reikalingi treneriai – kalviai, juvelyrai, sugebantys iš vaikų išspausti maksimumą.“
Nors kai kuo „Auri-Dohm“ ir belgų klubo programos skiriasi. Daniškai lietuviškas variantas yra surašytas lietuvių kalba ir treneriams ar akademijoms iš anglų kalbos jo išsiversti nereikia. Jame – kur kas daugiau programinių mokymų, mažesnė jo kaina (150 tūkst. eurų prieš 235 tūkst.), o ir galutinis produktas – futbolininkas – universalesnis.
„Anderlecht“ programa skirta auginti futbolininkus šiam klubui pagal jo žaidimo stilių. „Auri-Dohm“ kūrinys skirtas parengti individualiai stiprų žaidėją, gebantį žaisti komandoje ir prisitaikyti prie skirtingų žaidimo stilių.
„Mes savo metodika sakome, kad tie, kurie gerai dirbs, išaugins teigiamai atakuojančiai mąstantį žaidėją, kuris galėtų prisitaikyti prie įvairių sistemų ir futbolo filosofijų, kuris būtų įsisavinęs bazinius principus, kurių prireikia bet kur ir bet kada. Įsisavinęs greitą erdvinį mąstymą, greitą žaidimą, priimantis staigius sprendimus. Futbolininką – pirmiausia išmokusį valdyti savo kūną, kamuolį, vėliau išmokusį tai daryti kuo greičiau ir pagal situaciją rungtynėse, kur reikia greitai priimti sprendimus“, – pasakojo A. Skarbalius.
Direktoriaus Ivano Švabovičiaus vadovaujama Baltijos futbolo akademija nuo šių mokslo metų pradžios naudojasi „Auri-Dohm“ žaidėjų rengimo programa.
„Girdėjau, kad federacijos bet kokiu atveju bus leidžiama dirbti ir su „Auri-Dohm“ programa. Mes su ja jau dirbame ir aš tikiuosi, kad mums neteks ko nors keisti. Juo labiau, kad mes tikrai esame patenkinti tuo įrankiu, kurį turime“, – sako treneris.
Dėl ko BFA pasirinko „Auri-Dohm“?
„Tuo metu Lietuvos rinkoje jokios kitos programos nebuvo. Ir kitas dalykas – prieš tai mano treneriai jau dvejus metus važiuodavo į stažuotes, kurias organizuodavo A. Skarbalius“, – pasakojo I. Švabovičius.
Lietuvos futbolo federacija siūlys BFA ir kitoms šalies futbolo akademijoms susikurti dar vieną etatą. Kurį dalinai apmokėtų pati federacija.
„Siūlysime išsirinktą programą 16-ai geriausių futbolo akademijų nemokamai. Akademijos gaus pilną programinį palaikymą. Akademijose turės atsirasti papildoma techninio direktoriaus pareigybė. Per tą patį VK posėdį mes turėsime patvirtinti savo biudžetą, iš kurio planuojam padengti pusę visų direktorių atlyginimo. Skaičiuojam, kad tai bus 750 eurų žmogui kiekvieną mėnesį“, – teigė E.Stankevičius.
I. Švabovičius tikisi, kad tie techninio direktoriaus atlyginimui numatyti pinigai bus skirti ir akademijoms, kurios dirbs ne pagal tą programą, kurią nutars pirkti LFF. T. y., kad „Auri-Dohm“ programa dirbančios akademijos nebus nuskriaustos ir tada, jei LFF pasirinks „Anderlecht“ pasiūlymą.
„Aš girdėjau pažadą, kad dalinai apmokės tą etatą visiems, kurie dirba pagal kryptingą metodologiją. Tikiuosi, LFF įvykdys, ką žadėjo“, – kalba Baltijos futbolo akademijos direktorius.
E. Stankevičius LFF pažadų neatsisako: „Neribosime laisvės. Kiekviena akademija galės pasirinkti pagal kurią programą dirbti. Jeigu VK pasirinks „Anderlecht“ variantą, tai akademijos, kurios dirba su „Auri-Dohm“ programa, vis tiek gaus iš mūsų tą pusės techninio direktoriaus etato apmokėjimą. Kad būtų lygybė ir niekas nebūtų išskiriamas.“
Tuo metu „Utenio“ futbolo akademijos direktorius Vaidotas Rastenis mano, kad šiuo metu reikia ne spręsti dilemą, ką pasirinkti: „Dilemos nėra. Nes pirmiausia mes turime kalbėti ne apie konkrečią programą, bet gaires, pagal kurias kiekvienas klubas galėtų rinktis savo programą.
Didžiuosiuose miestuose yra vieni iššūkiai, regionuose kiti, o miesteliuose dar kitokie. Daug kas priklauso ir nuo futbolo klubų ir trenerių kiekio skirtinguose regionuose ir apskrityse, jų kvalifikacijos ir turimų galimybių. Nei viena programa nepatenkins tiek skirtingų poreikių, tad pirmiausia reikalingos gairės ir tikslai ko mes siekiame, tuomet tyrimo ką mes turime ir konkretaus sprendimo, konkrečiam regionui.
Be to, V. Rastenis abejoja, ar LFF pasirinkus belgų futbolininkų rengimo programą, sąlygos akademijoms būtų visiškai vienodos: „Naudojantiems „Anderlecht“ pasiūlymą nekainuos pati programa, organizavimo platforma, trenerių kelionės į Belgiją ir pan. Bent prieš mėnesį buvo kalbama, kad viską kompensuos LFF. Naudojantiems kitas programas, atitinkančias „Anderlecht“, bus kompensuojama tik dalis techninio vadovo atlyginimo. Visos kitos išlaidos guls ant klubo ar akademijos pečių.
Taip išeina, kad LFF manymu, klubai, nesinaudojantys „Anderlecht“ programa, gerokai mažiau prisidės prie jaunimo ugdymo kokybės. Ir aš nekalbu apie tik apie „Auri-Dohm“ programą, tai gali būti ir Roterdamo „Feyenoord“ ar „Milan“ programos. Todėl ir sakau, kad LFF darbo esmė turėtų būti ne konkrečios programos protegavimas, bet skatinimas ir pagalba klubams, akademijoms besilaikantiems esminių gairių ir darbo principų.“
