Praėjusį savaitgalį oficialiai Lietuvos rinktinės vairininku patvirtinto V. Urbono sutartis su šalies vicečempionais turėjo galioti dar metus.
Tad klubas 51-erių specialistui tarsi žaidėjui nustatė išpirkos mokestį, kurį LFF sutiko sumokėti.
Koks piniginės kompensacijos, kurią „Žalgiris“ gaus iš federacijos, dydis, neatskleidžia nė viena pusė.
Vilniečių ekipos direktorė Vilma Venslovaitienė DELFI tik pažymėjo, jog pasiūlymo iš kito adresanto „Žalgiris“ nebūtų nė svarstęs.
„Kadangi trenerio reikėjo rinktinei, radome kompromisą. Kitaip jo nebūtume išleidę. Į mūsų pasiruošimo planus tai įneša nemažų turbulencijų“, – sakė klubo vadovė.
Įdomu, kad praėjusį gruodį pasklidus pirmiesiems gandams apie galimą V. Urbono karjeros tęsinį, „Žalgiris“ pats teiravosi LFF, ar pusmetį Vilniuje dirbęs treneris bus reikalingas rinktinei. Federacija tuomet tiesaus atsakymo nedavė, vėliau susidomėjimo neberodė.
Dairydamasi E. Jankausko pamainos LFF lūkuriavo, nes naujo trenerio rinktinei reikės tik pavasarį – pirmos oficialios rungtynės laukia kovo 22 d., kuomet lietuviai pradės Europos čempionato atrankos varžybas išvykoje su Liuksemburgu.
Tuo metu „Žalgiris“ į treniruotes susirinko dar sausio viduryje, o sezono startas laukia vasario 24 d., kai bus žaidžiamas mačas su čempione Marijampolės „Sūduva“ dėl LFF Supertaurės.
Atsisveikinę su V. Urbonu, „Žalgirio“ vadovai jo įpėdinį tikisi pristatyti per savaitę – iki vasario 13 d. prasidedančios trumpos stovyklos Baltarusijoje.
V. Venslovaitienė neslėpė, kad klubą domina abi žiniasklaidoje garsiai aptarinėjamos pavardės: 2012-2014 metais žalgiriečius treniravęs lenkas Marekas Zubas ir 2005-aisiais pusmetį komandoje praleidęs Saulius Širmelis.
„S. Širmelį svarstome labai rimtai. M. Zubas? Jis irgi yra sąraše“, – teigė „Žalgirio“ direktorė.
DELFI pasiteiravo artimuosius užsienyje šiuo metu lankančio S. Širmelio apie galimybę treniruoti Vilniaus ekipą, tačiau 62-ejų specialistas tvirtino nematantis reikalo komentuoti gandų.
„Iš „Žalgirio“ į mane niekas nesikreipė. Kažkokių kitų planų neturiu, jokių durų neuždarau, tačiau nenorėčiau kalbėti apie tai, kas neturi rimto pagrindo“, – pabrėžė treneris iš Biržų.
Per karjerą tokiems šalies klubams kaip FBK „Kaunas“ ir Panevėžio „Ekranas“ vadovavęs S. Širmelis pastaruosius metus praleido be darbo.
2011-2017 metais jis dirigavo komandoms užsienyje, daugiausiai – Kazachstane. Paskutinė lietuvio, kuriam dvejus metus buvo patikėta ir stepių šalies jaunimo (iki 21 metų) rinktinė, karjeros stotelė buvo aukščiausiosios lygos Karagandos „Šachtior“ klubas.
Praėjusį pavasarį Kazachstano žiniasklaidoje buvo pasirodę gandų, kad S. Širmelis gali stoti prie kito elitinės lygos klubo – Kostanajaus „Tobol“ – vairo, tačiau jie nepasitvirtino.
– Kodėl 2018-uosius praleidote atokiau nuo futbolo? – DELFI paklausė S. Širmelio
– Paprasčiausiai norėjau pailsėti. 35-erius metus ištisai buvau tame futbole, susikaupė truputį per daug nuovargio. Ir paskutinis sezonas Kazachstane buvo labai sunkus. Reikėjo šiokio tokio persikrovimo.
– Dabar jaučiatės pakankamai pailsėjęs ar dar kraunatės?
– Nėra taip, kad labai veržčiausi į darbus, bet ir tingėti nėra ko. Be abejo, reikės pradėti dairytis, galvoti. Labai nuo futbolo nebuvau nutolęs, vis ištraukdavau konspektus iš stalčiaus, papildydavau. Ruoštis reikia, kad paskui į naują darbovietę neateičiau visai „tuščias“.
– Jei sekate klubų komplektacijos naujienas, ką laikote kito A lygos sezono favoritu?
– Manau, kad „Sūduvą“. Kol kas ji tikrai pirmauja perėjimų rinkoje, pildosi gerais futbolininkais, vertais dėmesio užsieniečiais. Lyginant su praėjusiais metais, marijampoliečiai nieko ypatingo neprarado ir sustiprino tas vietas, kur labiausiai reikėjo. Man atrodo, kad šitame fronte „Sūduva“ dabar aiškiai laimi, nors šiek tiek laiko dar turi ir konkurentai. Tik į Lietuvą matyt ne taip lengva privilioti kažką stambesnio.
– Kuomet 2000-2003 metais treniravote FBK „Kauną“, komanda skynė titulus Lietuvoje, nors legionierių klube tuomet dar buvo tik vienas kitas. Dabar pirmaujančios ekipos dažnai į aikštę išleidžia daugiau užsieniečių nei lietuvių. Kaip vertinate šią tendenciją?
– Natūralu, gyvenimas keičiasi. Aš esu prieš bet kokius limitus. Vis pasigirsta, kad reikia leisti jaunus žaidėjus. Lyg jie kažką išgelbėtų. Kai pradėjau dirbti Kazachstane, ten irgi buvo taisyklių, kad jauni futbolininkai privalo žaisti. Paskui to atsisakė, nes pamatė, kad tas jaunimas visai nustojo tobulėti. Todėl, kad turėdavo garantuotas vietas starto sudėtyje. Ir būtent vietiniai žaidėjai klubų savininkams ten labiausiai „išsukinėdavo rankas“. Nejau norime eiti tokiu keliu?
Girdžiu balsų, kad legionieriai tik užima vietinių vietas. Bet jei lietuvis nesugeba atvykėlio nukonkuruoti, ar galima sakyti, kad jo vietą kažkas užima? Konkurencija yra visame pasaulyje: esi vertas – žaidi, nesi vertas – sėdi ant suolo. Tik tokiomis sąlygomis žaidėjai turi akstinų augti. Galima verkti kiek nori, bet ne sportiniu principu į starto sudėtį patekęs žaidėjas ateityje neduos naudos nei klubui, nei kokiai nors rinktinei.
Siūlyčiau verčiau atkreipti didesnį dėmesį į jaunų futbolininkų ruošimą, kad jie būtų tikrai verti profesionalių kontraktų. Dabar – patys matote, jokių perspektyvų. Skaičiau, kad pradedant nuo 14 metų vaikų beviltiškai atsiliekame. Sakyčiau, iš tiesų yra dar blogiau. Kai tik lietuviai pradeda treniruotis, iš karto tampa nekonkurencingi. Čia ir reikia ieškoti problemų, o ne dirbtinais būdais bandyti jas pridengti.
