Paskutinėje kovoje Belgrade, kuri lietuviams nieko nelėmė, Serbija 4:1 (0:0) įveikė mūsiškius ir grupėje su 14 taškų iškovojo ne tik pirmą vietą, bilietą į aukštesnį B divizioną, bet ir solidžią UEFA premiją – 1,125 mln. eurų.

Tai buvo jau 8-a iš eilės Lietuvos rinktinės nesėkmė. Paskutinį kartą mūsų šalies futbolininkai oficialiose rungtynėse pergalės skonį jautė prieš daugiau nei dvejus metus – 2016 metų spalio 11 dieną 2:0 įveikė Maltą.

Po dar vieno pralaimėjimo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas apie ateitį kalbėjo miglotai: laikas parodys.

Tačiau tikėtina, kad mačas su serbais strategui buvo paskutinis vadovaujant nacionalinei komandai. Rašėme, kad klausimas liko tik dėl skyrybų sąlygų.

Nors trenerio sutartis su Lietuvos futbolo federacija (LFF) galioja iki 2019 metų lapkričio, DELFI šaltinių teigimu, LFF vadovybė yra pasiryžusi sukti skirtingais keliais.

– Treneri, kas nepavyko po pirmo be įvarčių sužaisto kėlinio?, – po rungtynių buvo paklaustas E. Jankauskas.

– Pirmas kėlinys buvo geriausias šiame turnyre. Vyrai vykdė visus mūsų susitarimus, rikiavosi visur disciplinuotai, neleido kraštiniams gynėjams ir saugams padavinėti kamuolio, agresyviai išeidinėjo į juos. Savo ruožtu susikūrėme dvi realias progas įmušti įvartį. Manau, pirmasis kėlinys mums tikrai pavyko.

Antrame kėlinyje, deja, su jėgų praradimu atsirado spragos. Tas nelaimingas atsitikimas po kampinio, kai kamuolys buvo nukreiptas į savo vartus, mums sudavė psichologinį smūgį.

Po praleisto įvarčio buvo sunkiau. Antrą įvartį praleidome po akivaizdžios teisėjų klaidos, kai puolėjas mūsų gynėją iš nugaros įstūmė į vartus.

Grįžome į rungtynes, įmušėme labai gražų įvartį. Vėliau, aišku, jėgų tik mažėjo, atsiradusias erdves tokio lygio komanda sėkmingai išnaudojo ir pasiekė tokį rezultatą.

Buvo keletas perdavimų iš kraštų, kai nespėjome išeiti ant kamuolį į baudos aikštelę keliančio žmogaus. Juvelyriniai perdavimai, po kurių nieko negalėjome padaryti.

Reikia mūsų žaidėjus mylėti, padėti jiems. Šiandien futbolininkai visiškai išsikrovė, ko gero, visi sužaidė virš savo galimybių ribos. Tačiau to šiandien pritrūko.
Edgaras Jankauskas

– Keitimai, kurie atlikti, gal galite juos pakomentuoti? Pavyzdžiui, Algio Jankausko keitimas? Gal taip norėta atiduoti duoklę žaidėjui, kuriam tai buvo paskutinės rungtynės rinktinėje?

– Ne, tikrai ne joks atsisveikinimas. Jokių duoklių neatidavinėjome. Žaidėme pagal rezultatą, Artūras Žulpa patyrė traumą, prašėsi keitimo, tad leidome Algį. Turėjau pakeisti Donatą Kazlauską, kuris visiškai išsitašė per pirmą kėlinį. Turėjome įleisti Darvydą Šerną. Fiodoras perėjo žaisti į krašto saugo poziciją.

Na, ir leidome Giedrių Matulevičių, nes Modestas Vorobjovas nebeturėjo jėgų. Tie keitimai kaip ir priverstiniai ir, sakyčiau, pasiteisino.

– Vykintas Slivka ir Arvydas Novikovas nežaidė, ar labai jautėsi jų trūkumas, ar tie futbolininkai, kurie rungtyniavo, kompensavo jų netektis?

– Rungtynes pradėjome su šešiais žaidėjais iš A lygos. Daugiau meistriškumo aikštėje būtų nepamaišę. Savo disciplina, savo atsidavimu, noru, aistra pateisino viltis, ypač pirmame kėlinyje. Jau pasikartosiu, antrame kėlinyje apleido mus jėgos, atsirado spragos mūsų gynyboje.

Praleisti įvarčiai paveikė mus psichologiškai, prieš pasaulio čempionato dalyvę negalėjome atsilaikyti.

– Lietuvai baigėsi Tautų lygos turnyras, ką jis atskleidė kalbant apie Lietuvos rinktinę ir kokios būtų esminės pamokos?

– Nieko naujo jis neatskleidė, dar kartą parodė, ko mūsų futbolui trūksta, kiek reikia dirbti, kiek laiko ir laiko reikia investuoti. Turėčiau apginti žaidėjus, ypač rungtyniaujančius A lygoje, kur ten gal pigūs kamuolių praradimai nieko nekainuoja, o čia klaida gali virsti įvarčiu.

Geri Šiaurės Europos šalių pavyzdžiai, kai buvo tyliai, kantriai investuojama, o rezultatai atėjo vėliau. Reikia kantrybės, noro, daug aistros ir didelės meilės futbolui.
Edgaras Jankauskas

– Pavasarį startuos atranka į Europos čempionatą, manote, kad jūs bursite rinktinės sudėtį?

– Laikas parodys, kur mes būsime pavasarį.

– Kokie jūsų planai? Ką manote apie perspektyvas likti vyr. trenerio kėdėje?

– Dabar, ko gero, nėra tinkamas laikas apie tai kalbėti. Kai ateis tinkamas laikas, apie tai mes pakalbėsime.

– Jūsų manymu, koks turėtų būti pirmasis žingsnis, kad Lietuvos futbolo rinktinės situacija keistųsi į gerąją pusę?

– Rinktinės situacija gerės tuomet, kai gerės visa šalies futbolo padėtis. Negalime statyti vežimo prieš arklį.

Žaidėjai ugdomi nuo mažų dienų, jei atsiranda spragos, mes negalėsime su kitais konkuruoti. Ar galime kovoti su serbais, jei jų geriausi žaidėjai išvyksta į Angliją, Italiją, Vokietiją, o mūsiškiai lieka savo šalyje.

Nuo ko pradėti? Akivazidu, nuo infrastruktūros, nuo sąlygų, nuo trenerių motyvavimo, kad šie atiduotų širdį, kito kelio aš nematau.

Geri Šiaurės Europos šalių pavyzdžiai, kai buvo tyliai, kantriai investuojama, o rezultatai atėjo vėliau. Reikia kantrybės, noro, daug aistros ir didelės meilės futbolui.

Reikia mūsų žaidėjus mylėti, padėti jiems. Šiandien futbolininkai visiškai išsikrovė, ko gero, visi sužaidė virš savo galimybių ribos. Tačiau to šiandien pritrūko.

– Per šį Tautų lygos ciklą žaidė nemažai jaunimo ir A lygos žaidėjų. Ar jaučiate, kad jie ūgtelėjo per šį laikotarpį?

– Be jokios abejonės. Tokie mačai su Rumunija, Serbija, visa ta patirtis eina į taupyklę. Mums reikia daugiau tokių rungtynių, kad ta taupyklė pilnėtų. Dabar tokių rungtynių patirties turime per mažai, nėra laiko prie jų priprasti. Šalies čempionatas to negali pasiūlyti mūsų žaidėjams.

Tos rinktinės stovyklos ir tarptautinės rungtynės gali pasiūlyti tik momentinį šoką žaidėjams. Ir jie vėliau grįžta į įprastą aplinką. Norėčiau, kad jie išvyktų į užsienį, aš to jiems linkiu, kad jie paragautų aukšto lygio futbolo. Tada situacija pasikeistų iš esmės.

– Ar iš žaidusio jaunimo matote tokių, kurie ateityje galėtų tapti rinktinės lyderiais?

– Labai norėčiau tuo tikėti. Į kiekvieną, kuris šia buvo, įdedame savo meilę, savo viltis, žinias, energiją, laiką. Aš tikiu, kad tas grįžtamasis ryšys Lietuvos futbolui anksčiau ar vėliau ateis. Stebuklų čia nebus, nėra pagrindo jų laukti, bet norisi tikėti.

C diviziono 4 grupės rikiuotė (vieta, komanda, rungtynės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai):

1.Serbija642011:414
2.Rumunija63308:312
3.Juodkalnija62137:67
4.Lietuva60063:160

Apskritai nuo 2016 m. pradžios, kada prie rinktinės vairo stojo E. Jankauskas, sužaistos 28 oficialios ir draugiškos rungtynės, pasiektos 3 pergalės, 5 kartus sužaista lygiosiomis ir patirta 20 pralaimėjimų, įvarčių santykis verčia užsimerkti – 15:56.

***

Po rudens kovų Tautų lygoje, pavasarį startuos įprasta Senojo žemyno pirmenybių atranka, kurioje paaiškės 20 rinktinių, dalyvausiančių finaliniame etape.

Į jį žengs po dvi geriausias kiekvieno pogrupio komandas. Į likusias keturias vietas pretenduos Tautų lygos divizionų nugalėtojai. Po keturias geriausias ekipas iš kiekvieno diviziono 2020-ųjų kovo 26–31 dienomis varžysis dėl paskutinių kelialapių.

Geriausia diviziono komanda susitiks su ketvirta diviziono rinktine (komandų reitingą nustatys pasirodymas Tautų lygoje), antrą reitingą turinti ekipa kovos su trečia komanda. Diviziono pusfinalių nugalėtojai susitiks finale, po kurio ir paaiškės rinktinė, pateksianti į Europos čempionatą.

Kaip ir minėta, tokiu būdu kelialapius į pirmenybes iškovos keturios komandos. Tik A diviziono rinktinės – Anglija, Šveicarija, Portugalija ir Nyderlandai – kovos dėl Tautų lygos trofėjaus, pusfinalio kovos ir finalas bus žaidžiamas 2019 m. birželio pradžioje.

Europos čempionato atranka startuos kitų metų kovo 21 d., baigsis lapkričio 19 d. Joje dalyvaus 55 komandos, kurios bus suskirstytos į dešimt grupių po 5 arba 6 ekipas. Burtai bus traukiami gruodžio 2 d. Dubline.

Artimiausios Senojo žemyno pirmenybės bus netradicinės: 24 komandos žais 12-oje skirtingų Europos miestų (Amsterdamas, Baku, Budapeštas, Kopenhaga, Bilbao, Bukareštas, Dublinas, Glazgas, Londonas Miunchenas, Roma, Sankt Peterburgas), o turnyro pusfinaliai bei finalas vyks Londone.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (158)