Lietuviško futbolo sezonas nenumaldomai artėja prie finišo, o tai reiškia, kad vis dažniau eskaluojama tema apie A lygos dalyvių skaičių kitame sezone. Futbolo užkulisiuose netyla kalbos, kad A lygoje turi žaisti 10 komandų. Mano nuomone, kitais metais tiek komandų skaičius, tiek čempionato formatas turi išlikti toks pats. Kodėl? Panagrinėkime.
Dabartinis A lygos formatas buvo patvirtintas 2016 m., kai A lygai vadovavo Deividas Šemberas ir Rimvydas Čekavičius. Elitiniame šalies divizione šiuo metu žaidžia aštuonios komandos, kurios tarpusavyje susitinka po keturis sykius. Šešias pirmąsias vietas užėmę klubai tuomet žaidžia papildomą penktą ratą, po kurio paaiškėja galutinis išsidėstymas turnyro lentelėje, tuo tarpu paskutinę vietą užėmusi ekipa praranda vietą A lygoje, o septintoje pozicijoje finišavęs klubas dėl išlikimo kovoja pereinamose rungtynėse.
Šis formatas galioja antrus metus, o jį priimant vieningai nuspręsta, kad ši sistema nesikeis trejus metus. Grįžtant į 2016 m., Deividas Šemberas kaip pagrindinius naujosios sistemos pliusus minėjo didesnę čempionato intrigą ir sutartų rungtynių prevenciją.
Ar šiuos tikslus pavyko įgyvendinti? Manau, kad taip. 2016 m. sezone „Žalgiris“ laimėjo įtikinamai, tačiau bronzos medalius iškovojusi ekipa paaiškėjo tik paskutiniajame ture, kadangi „Sūduva“ ir „Atlantas“ surinko po 51 tašką. Atkakli kova vyko ir dėl penktosios vietos, kur „Stumbras“ dviem taškais aplenkė „Lietavą“.
Iškristi iš A lygos taip pat niekas nenorėjo – „Utenis“ galutinėje rikiuotėje vos tašku aplenkė „Kauno Žalgirį“ ir savo vietą aukščiausioje lygoje išsaugojo tik po dramatiškų pereinamųjų rungtynių su „Palanga“.
Pažvelkime į šį sezoną. Kova dėl aukso karšta kaip niekada, į ketvirtąją vietą taikosi net trys klubai ir tai būtų beprotiškai įdomu, jei ne netikėtas „Stumbro“ triumfas LFF taurės turnyre, užkirtęs šioms ekipoms vartus į UEFA Europos lygą. Pereinamosios? Jos ir vėl įdomios, „Stumbras“ pirmame mače svečiuose turėjo daug vargo su „Banga“ ir laimėjo 2:1.
Ar A lygoje atsirado daugiau intrigos ir mažiau beprasmiškų bei nieko nelemiančių rungtynių? Vienareikšmiškai, taip. Važiuojam toliau. Sutartų rungtynių prevencija. Pats A lygą komentuoju nuo 2011 m. ir per šį laiką prisižiūrėjau įvairiausių sudegusio cirko numerių. Mano didžiausia svajonė buvo ne pilni stadionai, o švarus ir garbingas futbolas.
Ką mes turime dabar? Antrą visiškai švarų A lygos sezoną, kai monitoringo kompanijų raudona lemputė neužsidegė nė prie vienų aukščiausios lygos rungtynių. Nors dabar tai mažai kas pastebi, tačiau tai neabejotinai yra didžiausias Lietuvos futbolo laimėjimas, prie kurio ženkliai prisidėjo ir dabartinis A lygos formatas bei jį sugalvoję A lygos vadovai.
Pasižiūrėkime į skaičius. Nuo 2010 m. A lygos sezono iki 2016 m. sezono, kuriame ir buvo įdiegta dabartinė sistema, per šešerius metus tik tris kartus čempionatą užbaigė visi jo dalyviai. Maža to, 2014 m. dar didelis klaustukas, kas būtų buvę geriau – užbaigti sezoną pilnos sudėties ar be Alytaus „Dainavos“, kuri tada iškovojo vos devynis taškus ir sezoną baigė su įvarčiu balansu -131...
Žinoma, tai tik sutapimas, bet dešimties komandų sistema Lietuvoje pastaruoju metu itin nepasiteisina. 2015 m. sezono nebaigė nei Pakruojo „Kruoja“, nei „Klaipėdos Granitas“, o 2012 m. sezono eigoje neliko Vilniaus REO. Tragiškas „Dainavos“ 2014 m. sezonas irgi nutiko, kai lygoje varžėsi dešimt klubų.
„Aš nenoriu pasakyti, kad dešimt klubų A lygoje būtų blogai. Tai būtų puiku. Dar geriau būtų, jei stipriausioje lygoje varžytųsi 20 ekipų, kaip Anglijos „Premier“ lygoje. Tačiau situaciją reikia vertinti realiai ir gerai apgalvoti, ar šiuo metu Lietuvos futbolas yra pasiruošęs turėti dešimt stabilių komandų elitiniame divizione. Tai yra esminis klausimas.“
Dabartinio formato kritikai yra teisūs sakydami, kad tiek daug rungtynių su tais pačiais varžovais nekelia susidomėjimo, o pridėjus taurės rungtynes kartais per sezoną su tuo pačiu priešininku gali sužaisti ir septynis oficialius mačus. Aš visiškai pritariu, tai yra didelis minusas, bet geriau renkuosi žiūrėti daugiau intriguojančių ir kokybiškų mačų su tais pačiais varžovais, nei į tą balaganą, kuris vyko kad ir tais pačiais 2015 m.
Dar vienas argumentas – iš A lygos nėra taip paprasta iškristi net ir užėmus paskutinę vietą. „Kauno Žalgiris“ puikiausias to įrodymas. Ši ekipa paskutinę vietą lygoje šiemet užėmė antrą kartą iš eilės.
Net ir aštuonių komandų formate mes vis turime ekipų, kuriose finansinė situacija nėra ideali, pasitaiko vėlavimų. A lygos duris imti ir praverti dar plačiau šiuo metu tiesiog nematau logikos. Tai būtų pernelyg rizikinga. Juolab, grįžkime prie stabilumo – jeigu jau buvo pritarta tris sezonus laikytis plano, tai kam blaškytis?
Šiemet Pirmą lygą laimėjo „Palangos“ klubas, o Valdas Trakys jau pareiškė, kad komanda planuoja pasinaudoti šansu ir debiutuoti A lygoje. Puiku. Sportinis principas – itin svarbu. Ir to mūsų futbole labai trūksta. Trūksta ir platesnės geografijos, o „Palanga“ šia prasme būtų pliusas.
Aišku, kitas dalykas – „Palanga“ pačiai lygai turbūt nėra pats vertingiausias naujokas. Ir ne, tikrai neturiu nieko prieš šią ekipą. Ji iškovojo teisę ir tegul tik ja pasinaudoja. Aš už. Bet lygai kur kas daugiau pridėtinės vertės suteiktų ta pati „Banga“ arba „Dainava“. Komandos, kurios turi savo aktyviausius gerbėjus, kurios pritraukia daug žmonių, turi geresnę infrastruktūrą ir stadionus. Tačiau sportinis principas – svarbiausia. Ir tai turi būti prioritetas.
Apskritai, Pirmos lygos komandos toli gražu ne visada pasinaudoja galimybe žengti į aukščiausią divizioną, o tai dar vienas argumentas parodantis, kad vargu, ar esame pasiruošę lygos praplėtimui.
Kita vertus, aš pilnai suprantu Pirmos lygos ekipas. Ką duoda A lyga? Finansinės paskatos nėra, garantijos, kad miestas tave stipriau rems – taip pat. Reikia kur kas didesnio biudžeto, o net ir su juo galimybės kovoti dėl aukštų vietų bus minimalios. Žaidžiant prastai, į A lygos rungtynes ateis kur kas mažiau žmonių nei puikiai žaidžiant ir nuolat laimint Pirmoje lygoje. „Banga“ – geras to pavyzdys.
Viską apibendrinant man atrodo, kad šiuo metu aštuonios komandos yra optimalus skaičius Lietuvos futbolo A lygai, o dabartinis formatas yra visiškai pasiteisinęs. Aštuonios komandos yra tai, kam šiuo metu esame pasiruošę.
Chaoso Lietuvos futbole ir taip netrūksta, tad iki galo įgyvendinti trejų metų dabartinio formato planą būtų teisingiausia. O tada jau galima būtų viską įvertinti ir spręsti, kokiu keliu žengti toliau.
Ateityje dešimt komandų bus. Tiesiog turi būti. Tačiau tam, kad mūsų komandos virstų klubais, o Pirmos lygos ekipos veržtųsi į A lygą, savo darbą turi atlikti ir Lietuvos futbolo federacija. Tiek visokeriopai skatindama ir padėdama potencialiems A lygos naujokams, tiek palaikydama klubus ir A lygos asociaciją. Nes būtent klubai turi būti Lietuvos futbolo pagrindas. Ir kol to nesuprasime būsime ten, kur esame dabar.
