Varžybų skonio pasiilgusiam E. Šetkui sprendimas pakeisti aplinką veikiai davė pirmųjų dividendų.

Pusmetį „ADO Den Haag“ atsarginių suolą trynęs lietuvis nepraėjus nė savaitei po persikėlimo į naują ekipą debiutavo jos gretose.

Tiesa, pats Lietuvos rinktinės vartininkas savo pasirodymo treniruočių pobūdžio susitikime su Donecko „Šachtar“ klubo jaunimo komanda debiutu nevadina.

„Labai jau lengvos buvo rungtynės – darbo neturėjau“, – nusijuokė E. Šetkus.

Treniruočių stovyklą Kijeve praėjusią savaitę surengęs „Hapoel“ Ukrainos čempionų pamainą pamokė rezultatu 3:0, o lietuvis žaidė pirmame kėlinyje.

Prieš išvykdamas į stovyklą su naujaisiais komandos draugais, E. Šetkus Haifoje praleido savaitę.

Iš Olandijos į Izraelį jis skrido pasirašyti sutarties, bet po kelių dienų atrodė, kad grįš atgal nieko nepešęs.

Abiejų šalių žiniasklaidoje sumirgėjo pranešimai apie atšaukiamą E. Šetkaus perėjimą. Kalbėdamas su DELFI, geriausio praėjusių metų Lietuvos futbolininko rinkimuose antrą vietą užėmęs žaidėjas neslėpė: situacija išties buvo įstrigusi, nors krautis daiktų atgal į lagaminą jis neskubėjo. Mat derybos, užkliuvusios ties tebegaliojančia lietuvio sutartimi su Olandijos klubu, nenutrūko.

„Kai atvykau į Izraelį, esminės sutarties sąlygos jau buvo apkalbėtos. Bet spyriotis ėmė Hagos klubas, kuris užsiprašė perėjimo mokesčio, nors prieš tai buvo tartasi, kad leis man išvykti už dyką. Tada derybos prasidėjo iš naujo, žinojau, kad niekas dar nebaigta. Galų gale olandai nusileido – sutarta, kad jie gaus šiokį tokį procentą tuo atveju, jei „Hapoel“ mane parduotų kitai ekipai“, – pasakojo futbolininkas.

Palikti Hagą, kurioje praleido vienerius metus, pageidavo pats E. Šetkus.

Praėjusio sezono pradžioje žaibiška reakcija ginant „ADO Den Haag“ vartus keliskart jam užtarnavo vietą simbolinėje „Eredivisie“ turo vienuolikėje. Bet viskas pasikeitė, kuomet vasarį lietuvis buvo išvytas iš aikštės už paskutinės vilties pražangą.

Ernestas Šetkus (kairėje)
Foto: Getty images

Pasinaudojęs E. Šetkaus diskvalifikacija, komandos starto sudėtyje įsitvirtino Robertas Zwinkelsas.

Olandas turėtų būti pagrindinis „ADO Den Haag“ vartininkas ir artėjančiame sezone. Tuo metu E. Šetkaus atsarginio vaidmuo netenkino – negaudamas žaidimo praktikos, jis užleido ir pernai išsikovotą vietą Lietuvos rinktinės vartuose Emilijui Zubui.

Pastarasis yra vienas iš būrio lietuvių, kurių karjeros kelias vedė pro Izraelį. Kartu su E. Zubu praėjusį sezoną Tel Avivo „Bnei Yehuda“ klube užbaigė Lietuvos nacionalinės komandos puolėjas Nerijus Valskis, skirtingu metu šios šalies aukščiausioje lygoje rungtyniavo Kęstutis Ivaškevičius, Mindaugas Panka, Ričardas Beniušis, Irmantas Zelmikas, Aurelijus Staponka, Rokas Stanulevičius. O E. Šetkaus naujojo klubo garbę yra gynę Tadas Kijanskas ir Mindaugas Kalonas.

Kur kas mažiau Lietuvos futbolininkų gali pasigirti žaidę elitinėje Olandijos lygoje – be to paties E. Šetkaus, 1997-2000 metais Eindhoveno PSV atstovavo Andrius Skerla, Vytautas Andriuškevičius 2014-2016 metais vilkėjo „Cambuur“ marškinėlius.

Vis dėlto dvejų metų trukmės sutartį pasirašęs vartininkas yra laimingas, kad 11-ą vietą „Eredivisie“ užėmusį klubą išmainė į 8-ą Izraelio pirmenybių komandą.

– Pasinaudojote pirma pasitaikiusia proga palikti Olandiją? – DELFI paklausė E. Šetkaus

– Ne, įvairių pasiūlymų buvo ir daugiau. Bet man jau ne 20 metų, turiu finansinių įsipareigojimų. Nereikia apsimesti, kad mano karjera vis dar kyla aukštyn – taip nebėra. Todėl rinkausi klubą atsižvelgdamas į dvi pagrindines sąlygas. Pirma – turėti galimybę nuolat rungtyniauti. O antra – atlyginimo dydis. „Hapoel“ pasiūlymas abiem aspektais buvo priimtiniausias.

– Kas labiau apsimoka finansiškai – žaidimas Olandijos ar Izraelio vidutiniokų gretose?

– Sąlygos labai panašios. „Hapoel“ privalumas yra tai, kad čia tikiuosi būti pagrindinis vartininkas. Nors, žinoma, už gražias akis niekas manęs į starto sudėtį neleis, reikės įrodyti savo pajėgumą. Vis dėlto manau, kad persikėlęs į Izraelį nieko nepraradau, atvirkščiai, galiu tik laimėti.

Ernestas Šetkus

– Tačiau Izraelyje jums nebeteks žaisti prieš tokius grandus kaip Amsterdamo „Ajax“ ar Eindhoveno PSV.

– Taip. Olandijoje yra trys išskirtinės komandos: „Ajax“, PSV ir Roterdamo „Feyenoord“. Dar trys ekipos – Alkmaro AZ, Arnhemo „Vitesse“ bei „Utrecht“ – irgi yra tikrai pajėgios. Bet visos kitos – labai panašaus lygio, turi daug jaunų žaidėjų. Finansiškai jos nėra itin galingos, labiau orientuojasi į jaunimo ugdymą ir pardavimą. Dėl to aš Olandijoje ir nesijaučiau visiškai patenkintas. Taip, „Olandija“ skamba gerai, viskas ten gražu, bet nemačiau prasmės laikytis jos įsikibus.

– Ko tikitės iš Izraelio?

– Svarbiausias dalykas žaidžiant Olandijoje yra taktinis pasirengimas, o Izraelyje futbolas kitoks – techniškesnis, labiau paremtas individualiais futbolininkų sugebėjimais. Kvalifikuotų žaidėjų čia daugiau. Bent jau toks vaizdas susidaro iš „Hapoel“ treniruočių – kitų Izraelio komandų kol kas neteko matyti. Atvirai pasakius, manau, kad „Hapoel“ nugalėtų „ADO Den Haag“, jei reikėtų žaisti tarpusavio rungtynes.

– Pasirašęs sutartį su „Hapoel“ gavote žinučių iš E. Zubo?

– Taip, su juo kalbėjausi dar prieš išvykdamas į Izraelį. Apie „Hapoel“ teiravausi ir T. Kijansko. Turėjau iš ko susirinkti informacijos, ir niekas nepasakė ko nors tokio, kas mane atbaidytų.

– Pakeitęs klubą tikitės, kad rugsėjo 1 d., kai Lietuvos rinktinė žais su Škotija, trinti suolo nereikės?

– Nežinau. Mes, žaidėjai, patys savęs negalime išleisti į aikštę. Stengsiuosi įsitvirtinti pagrindinio komandos vartininko pozicijoje Izraelyje, o rinktinės treneriai turės nuspręsti. Jei jie pasirinks mane, būsiu tam pasirengęs.