Kiek nelauktai į Rusiją grįžus K.Sarsanijai, ir dėl to, kad komanda įkrito į gilią žaidybinę duobę, V. Lekevičius vėl perėmė klubo vairą.
– Kokios jūsų nuotaikos prieš atsakomąjį mačą?
– Nuotaikos blogos, tačiau toks gyvenimas, kad reikės eiti į aikštę ir žaisti. Kviečiu aistruolius nenusisukti nuo komandos. Burtai lėmė žaisti su labai pajėgiais varžovais. Pamatėme, koks iš tikrųjų profesionalus klubas – kokias turi sąlygas, kokią bazę. Pamatėme, koks miesto požiūris į futbolą. Pralaimėjome 0:6. Iš pradžių nebuvo baisu aikštėje.
Nežinau, kas įvyko per tas aštuonias minutes, kai praleidome net tris įvarčius. Kas nutiko, to reikėtų klausti žaidėjų. Man atrodo, kad pralaimėjome vaikiškai. Ištraukus burtus beveik visi tvirtino, jog mūsų ekipai nėra vilčių patekti į kitą etapą, tačiau niūriose prognozėse nebuvo tokio baisaus rezultato. Norėčiau, jog atsakomosios rungtynės susiklostytų sėkmingai ir futbolininkai galėtų psichologiškai atsitiesti, žiūrint į likusią sezono dalį – tęsiant kovą šalies čempionate.
Nė vienos pergalės nepasiekėme šalies pirmenybių antrajame rate, iškritome iš Lietuvos taurės turnyro, žaidybinė krizė nusitęsė ir sulaukus Europos lygos varžybų. Iki liepos 23 dienos galime registruoti naujų žaidėjų. Ne paslaptis – atvyks daug žaidėjų iš Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Reikia stiprintis. Matau, kad į visas pozicijas reikia įlieti šviežio kraujo, nes antraip galime liūdnai baigti šalies čempionatą ir net neiškovoti teisės kitąmet žaisti Europoje. Žodžiu, komandoje reikia daug permainų. Išvykus Konstantinui Sarsanijai į Sankt Peterburgo „Zenito“ klubą, kuriame jam buvo pasiūlytas itin svarbus sporto direktoriaus postas, likome be vyriausiojo trenerio.
Negana to, į peržiūras išvyko keturi pagrindiniai žaidėjai – Andrejus Paniukovas, Olegas Dmitrijevas, Sergejus Obivalinas ir Linas Pilibaitis. Dar sunkią traumą patyrė ir šį sezoną žaisti negalės kapitonas Andrius Bartkus. Žodžiu, komanda „sulūžo“, todėl teko vėl priartėti prie ekipos – dalyvauti treniruotėse, jausti mikroklimatą, iš naujo įvertinti futbolininkų lygį. Peržiūrėsiu visas pozicijas, pradedant nuo vyriausiojo trenerio kėdės.
– Ar ilgai bus tuščia vyriausiojo trenerio kėdė?
– Manau – neilgai, iki atsinaujinsiančio šalies čempionato. Nes be vyriausiojo trenerio, be griežtos rankos klube – palaida bala. Pirmiausiai ieškosiu specialisto Lietuvoje.
Tuo metu Almatos „Kairat“ vyriausiasis treneris Kachaberas Cchadadzė patikino, kad klubas gerbia savo vardą, todėl nepaisant įspūdingos pergalės namie, Klaipėdoje rungtyniaus pajėgiausios sudėties žaidėjai.
„Po įtikinamos pergalės pirmosiose rungtynėse, susikrovėme šiokią tokią atsargą. Nepaisant to, rimtai rengiamės atsakomajam mačui, – tikino specialistas iš Gruzijos. – Mes „Atlantą“ gerbiame, vertiname, todėl ketvirtadienį žais visi pajėgiausi komandos nariai. Mūsų futbolininkai žino, kad jie turi gerbti savo vardą, todėl turi išlaikyti savo lygį – negali pasirodyti prasčiau nė iš jų tikimąsi. Jie turi išlaikyti ir klubo įvaizdį – turi kovoti gerai. Mūsų gerbėjai, kuriuos mes labai gerbiame, visada reikalauja iš mūsų didžiausio susikaupimo ir gero žaidimo. Tikiuosi, kad ir Klaipėdoje bus toks pat puikus futbolas, koks buvo ir Almatoje.
Paklaustas, kokią taktiką pasirinks Lietuvos pajūryje, buvęs klaipėdiečio Roberto Poškaus treneris Baku „Inter“ komandoje K.Cchadadzė, neslėpė, jog laimės ieškos prie svetimų vartų.
„Mes visada žaidžiame atakuojantį futbolą, mat klube daug tokio stiliaus žaidėjų. Taip rungtyniausime ir Lietuvoje. O koks rezultatas bus pasibaigus varžyboms – pamatysime“, – nebuvo linkęs šmaikštauti gruzinas.
