„Žalgiris“ prieš „Sūduvą“ šventė pergalę rezultatu 2:0 (0:0).
„Puikiai jaučiamės, juk taurę laimėjome šeštą kartą iš eilės. Lietuvoje to niekas dar nėra padaręs ir tikiuosi, kad niekada nepadarys. Labai noriu padėkoti visiems žaidėjams, sirgaliams. Šios pergalės svarbios visam Vilniui“, – teigė V. Dambrauskas.
Jis neslėpė, jog prieš finalą komandą kamavo įtampa ir didesnė nei prieš eilines rungtynes.
„Jei nejaustume įtampos, tai jau būtų kažkas nenormaliai. Aišku, kad prieš finalą ta įtampa yra didesnė, nes tai yra vienerios rungtynės, suprantama, kad viena klaida gali nulemti rezultatą. Gerai, kad tą klaidą padarėme ne mes, o „Sūduva“. Tačiau rungtynės išties buvo labai geros. Neprisimenu tokių, kuriose išsipildytų viskas, ką planavome. Žinojome, kad „Sūduva“ ginsis ir stengsis kontratakuoti, o mums reikės išlaukti momento. Taip ir buvo“, – kalbėjo V. Dambrauskas.
„Žalgirio“ žaidėjas Mantas Kuklys taip pat tvirtino, jog „Sūduva“ šios rungtynėms buvo labai pasirengusi.
„Akivaizdu, kad jie buvo išstudijavę mūsų žaidimą, buvo labai gerai pasiruošę, todėl futbolas buvo gražus – tikra šventė. Svarbiausia, kad mes atidavėme 100 proc. jėgų, svarbiausia, kad laimėjo mūsų komanda“, – džiaugėsi M. Kuklys.
„Sūduvos“ vyriausiasis treneris Vladimiras Čeburinas patikino, jog finalas buvo labai rimtas žaidimas, nes abi komandos buvo nusiteikusios tik pergalei, taikė savo taktikas.
„Pirmajame kėlinyje abi komandos buvo lygios. Ir jie, ir mes kūrėme žaidimą. Mums puikiai sekėsi gesinti jų atakas, kai tik jas pradėdavo regzti. Reikia pripažinti, kad antrajame kėlinyje „Žalgiris“ buvo stipresnis, greitesnis, todėl turėjome mažiau progų, prasileidome įvartį, o kai tai įvyko, tampa dar sudėtingiau. Mes priešinomės, bet ypač rungtynių pabaiga priklausė ne mums. Ko jau ko, bet nervų šis finalas tikrai kainavo“, – kalbėjo V. Čeburinas.
