Vis užtikrinčiau besijaučiantis vartininkas per paskutines rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“ praleido du įvarčius, tačiau abu kartus kaltinti vartininką, mažų mažiausiai, būtų neprotinga.

„Situacija tikrai nėra lengva, tačiau tam ir stengiausi, tam ir treniravausi, kad sulaukčiau savojo šanso. Negaliu skųstis“, – su šypsena pokalbį pradėjo pagrindinis „Trakų“ vartininkas.

– Prisimink tą dieną, kai paaiškėjo, kad nelieka komandoje Mariaus. Kokių daugiau jausmų: teigiamų ar nerimastingų?

– Tiesą sakant, jausmų buvo daug. Buvo ir džiaugsmo, nes jaučiau, kad atsiranda šansas žaisti, tačiau iš kitos pusės, tokios naujienos niekada nebūna džiugios. Iš Mariaus turėjau ko pasimokyti, be to, mūsų santykiai tikrai buvo geri.

– Daug nervų kainavo pirmos rungtynės?

– Nemažai (šypsosi). Gal per daug galvojau, kaip tolygiai pakeisti Marių, kaip nesuklysti. Tačiau su kiekvienomis rungtynėmis tas jaudulys mažėja ir mažėja. Tiesa, psichologiškai dar buvo sunkus ir taurės rungtynių pratęsimas su Marijampolės „Sūduva“, kur visai sugriuvome ir praleidome keturis įvarčius.

– Kaip įvertintum pasikeitimus komandoje?

– Kad nelabai turiu ką pasakyti. Nesame pirma ir nesame paskutinė komanda, kurioje keičiasi žaidėjai.

– Ar nepasunkėjo situacija, kai Albertas Rybakas tapo vyriausiuoju treneriu?

– Be abejo, pasunkėjo.

– Artėja rungtynės su „Kauno Žalgiriu“. Kokios mintys apie tai?

– Kiek kalbėjau su komanda, tai atrodo visi suprantame, jog dvikova lengvas pasivaikščiojimas nebus. Todėl tikslui pasiekti turėsime atiduoti visas jėgas. O tikslas, aišku, pergalė. Kartą šį sezoną su „Kauno Žalgiriu“ jau nudegėme, tad negalėsime atsipalaiduoti nei vienai minutei.

– Dėl kurios vietos šiemet dar kovoja „Trakai“?

– Įvardinkime tai taip – dėl aukščiausių vietų. O kokia ji bus, pamatysime po sezono.