Liko be vakarienės ir vandens

„Žalgirio“ klubas jau įsitvirtino lietuviško futbolo viršūnėje, bet palypėti aukštyn UEFA Čempionų lygoje pastaruosius dvejus metus jam buvo neįmanoma misija.

Trečias bandymas prasidėjo viltingai: prieš savaitę namuose žalgiriečiai sužaidė lygiosiomis 0:0 su „Astana“ komanda, nors turėjo progų ir laimėti rungtynes.

Bet kad užbaigti įpusėtą darbą bus žymiai sudėtingiau, įspėja jau Lietuvos čempionus prie Astanos oro uosto pasitikusio autobuso vairuotojo striukė su Madrido „Atletico“ (Ispanija) klubo emblema.

Būsimi Čempionų lygos finalininkai Kazachstane viešėjo praėjusį lapkritį ir tenkinosi nulinėmis lygiosiomis.

Prestižinio turnyro grupių etape pernai debiutavusi „Astana“ išsivežti pergalės iš savo tvirtovės neleido nei Stambulo „Galatasaray“ (2:2), nei Lisabonos „Benfica“ (2:2).

Kokios nuotaikos namo skris „Žalgirio“ futbolininkai, kol kas galima tik spėlioti. O jiems atvykus į mūšio lauką, vienintelės mintys sukosi apie miegą.

Dėl trijų laiko juostų skirtumo ir Minske (Baltarusija) valandą vėlavusio jungiamojo skrydžio, vilniečiai į Astaną atkako penktą ryto vietos laiku.

Jei oro uoste juos pradžiugino susitikimas su keliolika kitus maršrutus pasirinkusių sirgalių, tai pasiekus viešbutį teko nuliūsti: iš anksto užsakytos vakarienės-pusryčių nebuvo nė kvapo, per trijų tūkstančių kilometrų kelionę ištroškusiems futbolininkams nebuvo paruošta net pakankamai geriamojo vandens.

Laimei, antradienio treniruotė laukė tik aštuntą vakare. Prieš tai ant dirbtinės „Astana Arena“ stadiono vejos paskutinę repeticiją surengė jo šeimininkai.

2009 metais atidarytas 185 mln. JAV dolerių kainavęs stadionas – didžiausias Kazachstane. Nenuostabu, kad vietiniams 30 tūkst. žiūrovų talpinanti arena kelia pasididžiavimą.

„Tokių visame pasaulyje tėra šeši“, – žvelgdamas į užtraukiamą stogą, DELFI tikino stadiono apsaugininkas.

Bet pasinaudoti šiuo privalumu neteks net tuo atveju, jei trečiadienį pils Astaną pastaruoju metu dažnai aplankantis lietus – futbolas žaidžiamas bet kokiu oru. O mobilus stogas aikštę paslepia tik kai artėjant žiemai pradeda spausti Vidurio Azijai būdingas šaltukas arba vykstant pramoginiams renginiams.

Nebus sausakimšos ir stadiono tribūnos. „Astana“ klubo atstovų teigimu, surinkti dešimt tūkstančių žiūrovų jau būtų sėkmė. O bilietai į rungtynes su „Žalgiriu“ kainuoja nuo 500 iki 15 tūkst. tengių – 1,5-40 eurų.

Stepių miestas – it Kanbera ar Vašingtonas

Skaičiuoti tūkstančiais Kazachstano sostinėje tenka ne tik dėl nacionalinės valiutos nuvertėjimo, kurį nulėmė smukusios didžiausio šalies turto – naftos ir dujų – kainos.

„Tai yra turtingas miestas ir ganėtinai brangus. Su Maskva ir Niujorku kainų lyginti gal ir negalima, bet jos skiriasi nuo bet kokio Kazachstano provincijos miesto kaip diena nuo nakties“, – DELFI sakė R. Butautas.

52-ejų krepšinio specialistas iki šios vasaros treniravo VTB Vieningoje lygoje žaidžiančią „Astana“ ekipą. Pastaroji priklauso valstybines įmones valdančio „Samruk-Kazyna“ turto fondo remiamam prezidentiniam klubui, kaip ir to paties pavadinimo futbolo komanda.

R. Butautas neslepia: per pusantrų metų Astaną pamilo ir jis, ir jo artimieji. Nors ko nors panašaus į jaukų senamiestį Kazachstano sostinės svečiai gali nė neieškoti: kone visas miestas iškilo per paskutinius du dešimtmečius.

„Tai – Europos oazė Azijoje. Modernus miestas, kurį lyginti galima nebent su Šanchajumi arba Honkongu. Azijoje man daug kur teko būti, ir Astana tikrai išsiskiria. Ir žmonių mentalitetas čia orientuotas labiau į Europą: jie labai nori progreso, yra atviri naujovėms, stengiasi eiti į priekį“, – patirtais įspūdžiais dalinosi treneris.

Astanos gatvės – lyg nubrėžtos su liniuote. Tiesiogine to žodžio prasme – Japonijos architektai nuo nulio suplanavo ištisus rajonus.

Kaip ir Brazilija, Kanbera ar Vašingtonas, Astana yra administracinis centras, kone plyname lauke sukurtas tris dešimtmečius Kazachstaną valdančio autoritarinio lyderio Nursultano Nazarbajevo. Net ir miesto pavadinimas išvertus iš kazachų kalbos reiškia sostinę.

1997 metais, kai į bekraščių stepių supamą tuometę Akmolą sostinė buvo perkelta iš Almatos, joje gyveno mažiau nei 300 tūkst. žmonių. Nuo to laiko populiacija išaugo trigubai, o miesto panoramą neatpažįstamai pakeitė visų įmanomų geometrinių formų dangoraižiai, auksu žėrintys rūmai ir mečetės, platūs prospektai ir puošnūs tiltai per Išimo upę.

Ir gamtinių išteklių maitinamos statybos vis dar nesulėtėjo, o mieste toliau dygsta naujos architektūrinės fantazijos, kurias Astana visai planetai pristatys per kitais metais čia vykstančią „Expo“ pasaulinę parodą.

Dėl futbolo „prarado“ vairuotoją

Daliai begalinių Astanos ambicijų turbūt lemta virsti blizgančiu kiču, o miesto svečiams akį rėžia užsilikę kontrastai tarp futuristinių statinių ir dar nenugriautų lūšnų, išpuoselėtuose parkuose miegantys benamiai.

Bet europietiškos sostinės vizija paliko pėdsakų jos gyventojų kultūroje – bent jau juos pastebėjo R. Butautas.

Ir nors Almatoje po išpuolio prieš policijos būstinę šią savaitę paskelbtas aukščiausio laipsnio terorizmo pavojus, Astanoje, anot trenerio, yra visiškai saugu.

„Gali ketvirtą ar penktą ryto grįžti namo – tavęs niekas nepaprašys cigaretės, niekas neužkabins. Tvarka – geležinė, švara – taip pat. Už šiukšlinimą gresia didelės baudos – tik nusispjauk gatvėje, ir gausi nemenką baudą“, – pasakojo R. Butautas.

Ramūnas Butautas

Dar viena Astanos ypatybė lietuvio akimis – neišsemiama meilė sportui.

Greta „Astana Arena“ stadiono iškilęs naujas dviračių trekas, tapęs ir R. Butauto krepšinio komandos namais, čiuožimo ir ledo ritulio arenos – pastarojoje šeimininkauja Kontinentinėje lygoje (KHL) žaidžiantis „Barys“ klubas.

Be to, naujuose gyvenamųjų namų kvartaluose apstu visuomenei skirtų futbolo ir krepšinio aikštelių, baseinų, lauko treniruoklių.

„Kazachai – tauta, kuri mėgsta sportą. Ir ne tik dvikovinį, kuriuo garsėja nuo seno. Dabar populiarus ir futbolas, ir krepšinis“, – tvirtino R. Butautas.

Tuo kaunietį galutinai įtikino klubo Astanoje jam skirtas asmeninis vairuotojas Maratas.

„Nė karto nebuvau apsilankęs stadione pasižiūrėti futbolo – labai gaila, nes visada sutapdavo rungtynių ir treniruočių tvarkaraštis. Bet žmonės futbolą ten tikrai mėgsta, stadionas nebūna tuščias. Ir mano vairuotojas buvo tikras fanatikas, visas naujienas man pranešdavo. Kai „Astana“ žaidė Čempionų lygos rungtynes Turkijoje, jis atsiprašė iš darbo ir kartu su daugybe sirgalių keliavo ten. Visą tą laiką mieste tvyrojo didelis ažiotažas dėl Čempionų lygos“, – prisiminė krepšinio specialistas.

Galima neabejoti, kad išgyventi futbolo šventę dar kartą norėtų ir Maratas, ir visa Astana. Tik kazachų turtuoliams trečiadienį neišvengiamai reikės peršokti Valdo Dambrausko auklėtinių kasamą griovį. Rungtynės prasidės 17 valandą Lietuvos laiku, įvykius Astanoje galėsite sekti DELFI portale.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)