Rinktinėje – po tris „Trakų“, Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno „Stumbro“, bei po vieną Klaipėdos „Atlanto“ ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolininką.
Vartininkas – Marius Rapalis („Trakai“)
Iš vartininkų, ture nepraleidusių įvarčių, daugiausiai darbo turėjo „riterių“ komandos atstovas. Po gan ramaus pirmojo kėlinio, antroje mačo prieš Jonavos „Lietavą“ pusėje M. Rapaliui teko pasistengti, norint išsaugoti savo tvirtovę. Jis drąsiai krito po kojomis prieš vartus išbėgančiam Laurynui Stonkui, vėliau atrėmė pavojingą Savio šūvį iš toli, o pačioje dvikovos pabaigoje pademonstravo nedidelį stebuklą, viena ranka šuoliu ištraukdamas Valdemaro Borovskio smūgį galva. Turo rinktinėje – ketvirtą kartą.
Gynėjas – Markas Beneta („Atlantas“)
Uostamiesčio komandos gynėjas ir toliau demonstruoja puikią formą, užtikrinančią vietą turo rinktinėje antrą savaitę iš eilės. Patikimas žaidimas dešiniame krašte, kur jo ir Donato Kazlausko tandemas buvo labai matomas. Gynyboje M. Benetai ilsėtis taip pat neteko – gynėjas prižiūrėjo vieną pavojingiausių pastaruoju metu vilniečių Vytautą Lukšą, kuris priežiūrą jautė nuolat ir ypatingų žygdarbių nenuveikė. Tarp geriausių turo futbolininkų – trečią sykį.
Gynėjas – Donovanas Slijngardas („Žalgiris“)
Kaip ir jo kolega varžovų gretose M. Beneta, „Žalgirio“ legionierius iš Olandijos buvo užimtas visų rungtynių metu, nes aktyvus dešinys svečių atakos kraštas atsipalaiduoti neleido. D. Slijngardo dėka, D. Kazlauskui šiose rungtynėse daug laisvės nebuvo. Mėgstančiam žaisti vienas prieš vieną klaipėdiečiui tiesioginėse dvikovose D. Slijngardas nenusileido, leisdamas kiek laisviau jaustis V. Lukšai, kuriam nereikėdavo skubėti į pagalbą komandos draugui. Puikiai įvertindavęs situaciją olandas į komandos puolimą prisijungdavo tik įvertinęs galimas rizikas, todėl jo kraštu pavojingų greitų išpuolių „Atlantas“ praktiškai nesurengė. Tarp geriausiųjų žaidėjų – trečią kartą.
Gynėjas – Arūnas Klimavičius („Trakai“)
„Pagaliau“ – taip galima vienu žodžiu pavadinti A. Klimavičiaus pasirodymą ture, kuriame gynėjas įsirašė pirmą savo sezone įvartį. Keista, kad jis krito tik 13-ose rungtynėse, nes labai pavojingas „antrajame aukšte“ standartinių situacijų metu „riteris“ progų įmušti turėjo kone daugiau, nei jų turi kai kurių lygos komandų puolėjai, bet sutrukdydavo vartų konstrukcijos ar neįtikėtinai sužaidę varžovų vartininkai. Ginant savo vartus, vėl gi jau tradicinis pasirodymas. Komanda nepraleido, o varžovai daug progų neturėjo. Į turo rinktinę išrenkamas šeštą kartą.
Gynėjas – Mamadou Mbodjis („Žalgiris“)
„Žalgiris“ nepraleidžia jau ketverias rungtynes iš eilės tiek taurės finale, tiek lygoje, o įvarčius muša išskirtinai tik gynėjai. Keletą sykių tai darė Linas Klimavičius, o „Atlantą“ nuskriaudė ir Mamadou Mbodjis, į savo nuopelnų sąrašą sezone įsidėjęs jau ketvirtą taiklų smūgį ir pasivijęs rezultatyviausią komandos žaidėją Bahrudiną Atajičių. Fiziškai galingas senegalietis puikiai tvarkėsi ir savo baudos aikštelėje, karaliaudamas oro dvikovose, todėl paprastai pavojinga standartinių situacijų metu uostamiesčio komanda šįkart realių galimybių įmušti neturėjo. Problemų nesukėlė ir perdavimai link vartų pozicinėse atakose. Rinktinėje - antrą kartą.
Saugas – Abdulas Basitas („Stumbras“)
Jei eilinį kartą efektyviai iškrapščius kamuolį iš po varžovo kojų tau ploja stadionas, galima ramiai eiti į dušą. Tokio įvertinimo šiame sezone Abdulas Basitas susilaukia ne pirmą kartą. Taip, kai kada jam trūksta tikslumo perduodant kamuolį komandos draugams, tačiau ta energija ir atsidavimas, kuriuo „Stumbro“ saugas nepailsdamas griovė svečių atakas, buvo vertas didžiulės pagarbos ir aukščiausių balų bei privertė „Utenio“ komandą pirmajame kėlinyje atrodyti labai blankiai. Vienuoliktuke vietą užsitikrino trečią kartą.
Saugas – Mantas Kuklys („Žalgiris“)
Antrose rungtynėse paeiliui žalgirietis nepaliko aikštės be rezultatyvaus perdavimo. Tiesa, vilniečiai įvartį pelnė standartinės situacijos metu, o čia jau aksioma, kad kamuolį tokiais atvejais link vartų dažniausiai siunčia M. Kuklys. Saugas galėjo pridėti ir taiklų smūgį po pražangos, bet Povilas Valinčius labai gerą jo smūgį sugebėjo nukreipti už vartų. Atakų organizavimas taip pat neatsiejama M. Kuklio pareiga, kurią jis tvirtai laikė savo rankose, surasdamas komandos draugus tiek ilgais, tiek trumpais perdavimais. Į rinktinę išrenkamas trečią sykį.
Saugas – Nerminas Jamakas („Sūduva“)
Rungtynėse, kuriose „Sūduvai“ reikia kantriai laukti savo momento prieš prie vartų prisispaudusio varžovo, tuomet N. Jamakas komandai yra sunkiai pakeičiamas. Mače prieš „Kauno Žalgirį“ bosnis tiksliai tarsi laikrodis skirsti kamuolius į aikštės kraštus, individualiais reidais link vartų draskė svečių gynybos užtvaras aikštės viduryje, tikrino vartininko budrumą tolimais smūgiais. „Sūduvos“ legionierius preciziškai tiksliu perdavimu Valentinui Baranovskiui pradėjo ir tą ataką, po kurios suvalkiečiai pagaliau sulaužė kauniečių pasipriešinimą. Rinktinėje – trečią kartą.
Saugas – Nerijus Mačiulis („Stumbras“)
Antrą savaitę iš eilės į rinktinę patenkantis kaunietis vėl buvo nuostabus, o įvartis į tolimą vartų kampą – išvis kažkas neįtikėtino. Turint komandoje griovėją A. Basitą, pozicijoje „po puolėju“ žaidusiam N. Mačiuliui beliko atsiduoti atakoms. Be nuosavo įvarčio saugas prisidėjo prie Giorgio Russo dublio. Jis asistavo mušant pirmą įvartį ir tolimu perdavimu padėjo išpuolį, kurio metu buvo įmuštas antrasis. Dar vienas rezultatyvus perdavimas privalėjo atsirasti statistikoje mačo pabaigoje, bet Lukas Baranauskas nepataikė į tuščius vartus.
Saugas – Artiomas Gurenka („Trakai“)
Krašto saugas buvo vienas labiausiai aikštėje matomų kūrėjų „Trakų“ gretose mače prieš „Lietavą“. Futbolininkas sudalyvavo visose įvarčiais pasibaigusiose čempionato lyderių atakose. Po saugo aukšto perdavimo pirmame kėlinyje įmušė A. Klimavičius. Mačui baigiantis, trakiškis nepagailėjo kamuolio ir Titui Vitukynui, kuris prasiveržęs pro varžovą mušė tiksliai. Be įvarčio neliko ir pats A. Gurenka, pasinaudojęs užmigusių varžovų atsainumu prie savo vartų ir padėjęs rungtynėse tašką. Turo vienuolikėje – trečią kartą.
Puolėjas – Giorgio Russo („Stumbras“)
Pagaliau atidaręs savo įvarčių sąskaitą čempionate, G. Russo vienu įvarčiu neapsiribojo. Nominaliai žaidęs krašto saugo pozicijoje, italas neretai atsidurdavo šalia ar net aukščiau tikro komandos puolėjo Eduardo ir už savo aktyvumą buvo apdovanotas. Pirmo įvarčiu atveju futbolininkui plačiai nusišypsojo Fortūna. Vėliau ji šyptelėjo dar kartą, kai Pavelas Leusas prieš save atrėmė Roberto Vėževičiaus bandymą, leisdamas G. Russo įmušti pakartotiniu smūgiu. Greitos atakos metu legionierius iš Italijos nepagailėjo perdavimo N. Mačiuliui, kuris netrukus padovanojo tikrą saldainį akims. Debiutas turo rinktinėje.
