Pinigų dalybos – su šešėlių teatro elementais

Dviejų ekipų A lygoje Kaunui – per daug?

Toks įspūdis gali susidaryti susipažinus su projektų, kuriuos nusprendė finansuoti savivaldybė pagal programą „Miesto įvaizdžio stiprinimas“, sąrašu.

Paskutinę vietą Lietuvos pirmenybėse užimančiam „Kauno Žalgirio“ klubui 2016 metais bus atseikėti 157 tūkst. eurų. O dviem laipteliais aukščiau – šeštoje pozicijoje – besirikiuojančiam „Stumbrui“ liko riestainio skylė.

Prieš metus situacija taip pat buvo panaši: tuometis „Spyris“ buvo pamalonintas 100 tūkst. eurų, „Stumbras“ tenkinosi 9 tūkstančiais.

„Nežinome, kodėl negauname paramos. Bandysime aiškintis, bet šaukštai vis tiek jau bus po pietų. Pernai tuometis meras Andrius Kupčinskas sakė, kad „Stumbras“ ir taip turi rėmėjų, todėl reikia finansuoti komandą, kuri jų neturi. Toks paaiškinimas – juokingas. Mums, švelniai tariant, keista, kažkokie dvigubi standartai“, – DELFI guodėsi „Stumbro“ direktorius Karolis Dieninis, anot kurio, šiemet klubas tikėjosi savo biudžetą iš savivaldybės papildyti maždaug 50-60 tūkst. eurų.

Paramos lėšas sporto klubams skirstančiai komisijai vadovauja savivaldybės tarybos valdymo ir bendruomenių komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė. Pasak mero Visvaldo Matijošaičio diriguojamam „Vieningam Kaunui“ priklausančios politikės, „Stumbras“ raikant pinigus buvo paliktas tuščiomis dėl abejotino klubo įvaizdžio.

„Dauguma komisijos narių išreikšė poziciją, kad iš miesto įvaizdžio programos, kuri skirta reprezentuoti miestą, turėtų būti finansuojamos nepriekaištingos reputacijos organizacijos, kurios nemeta šešėlio savo turima praeitimi“, – DELFI aiškino tarybos narė.

R. Šnapštienė nurodė ir daugiau priežasčių, kodėl viena futbolo komanda Kauno vadovams mielesnė už kitą.

„Nepriklausomų ekspertų vertinimu, „Kauno Žalgirio“ paraiška buvo stiprensė ir atitiko daugiau išskirtų kriterijų bei surinko daugiau balų nei „Stumbro“ paraiška. Todėl komisija balsų dauguma priėmė būtent tokį sprendimą. Reikia suprasti ir tai, kad miestas nepajėgus finansuoti visų sporto klubų veiklos. Tam ir buvo sukurta ši miesto įvaizdžio programa, kad miestas, pasitelkęs nepriklausomus išorės ekspertus, aiškiai įsivardintų, kokie renginiai ir sporto klubai deramai stiprina miesto įvaizdį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu“, – dėstė R. Šnapštienė.

Kodėl „stiprinti miesto įvaizdžio“ negali „Stumbras“, jo paties atstovai tvirtina nenutuokiantys.

„Kokios yra tikrosios priežastys, nežinau, gal yra kažkokie stereotipai. Niekas normaliai ir nepaaiškina“, – rankomis skėsčiojo K. Dieninis.

„Stereotipai“, futbolo kuluaruose lydintys „Stumbrą“ nuo pat įkūrimo 2013 metais, sieja klubą su buvusiu Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu Juliumi Kvedaru ir Kauno nusikalstamu pasauliu.

Komandą praeityje treniravo J. Kvedaro sūnus Gerhardas Kvedaras, joje rungtyniavo daugiausiai LFF globojamos Nacionalinės futbolo akademijos auklėtiniai. Tarp pastarųjų buvo ir iki šiol „Stumbrui“ atstovaujantis atakuojantis saugas Klaidas Janonis – ne kartą teisto „Kamuolinių“ grupuotės lyderiu laikomo Giedriaus Janonio sūnus.

Pernai „Stumbro“ dukterinės komandos Prienų „Rūdupio“ rungtynėse Kaune pagrindiniais veikėjais buvo tapę policijos pareigūnai, per apšilimą tiesiog aikštėje atlikę sulaikymo operaciją. Į teisėsaugos tinklus tuomet pateko buvęs „Stumbro“ dalininkas ir direktorius Tauras Grinius – pastarasis buvo areštuotas pagal Vokietijos išduotą orderį.

Teisėsaugai žinomi ir „Stumbre“ tebežaidžiantis Klaudijus Upstas bei buvęs komandos atstovas Klaidas Jaškus. Pernai du futbolininkai, rungtyniavę ir įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėse, buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis jų vykdymą atidedant.

K. Upstas ir K. Jaškus apkaltinti prisidėję prie žiaurus išpuolio prieš kaimo turizmo sodyboje vykusios gimtadienio šventės dalyvius. Įsižeidę, kad nebuvo pakviesti, būrys chuliganų įsiveržė į pobūvį ir sumušė šešis asmenis, tarp kurių buvo ir nepilnametė.

Savininkų pavardės – saugoma paslaptis

Šiemet „Stumbro“ pavadinimas skandalingose istorijose dar nemirgėjo. Bet buvo linksniuojamas dėl paslaptingų naujų savininkų.

LFF dar prieš mėnesį leido klubo kontrolę perimti Portugalijos ir Didžiosios Britanijos piliečiams. Tuomet žadėjęs per savaitę pristatyti investuotojus, „Stumbras“ iki šiol delsia tai padaryti.

„Tas reikalas truputį užsitempė. Kol nesame pasirašę sutarties su naujais investuotojais, nenorime kalbėti. Gal šios savaitės pabaigoje, gal kitą savaitę viskas bus pristatyta viešai“, – DELFI sakė K. Dieninis, nutylėjęs tiek užsieniečių pavardes, tiek jų planuojamos finansinės injekcijos dydį.

Nors formaliai vieninteliais klubo dalininkais tebėra buvęs futbolininkas Vytautas Klimašauskas ir verslininkai Tautvydas Butkus bei Aurimas Antanavičius, į „Stumbrą“ jau kelias savaites plūsta žaidėjai ir specialistai iš Portugalijos, Italijos, Brazilijos, Kosta Rikos, Japonijos, Nigerijos, Ganos.

Anot K. Dieninio, naujokų pasirinkimu rūpinasi prie trenerių štabo prisidėjęs portugalas Mariano Barreto, pastaruoju metu vadovavęs Etiopijos rinktinei.

„Investuotojų tikslas – išvesti „Stumbrą“ į europines varžybas, kad jose užsirekomendavusius jaunus Lietuvos ir užsienio futbolininkus būtų galima parduoti pajėgesniems klubams. Lietuvoje klubą įsigyti pigiau nei Vakarų Europoje, o prasimušti į tarptautinius turnyrus – lengviau“, – atvykėlių verslo logiką aiškino „Stumbro“ direktorius.

Bet Lietuvos futbolo sirgalius įtariai žvelgti į užsienio kapitalą verčia liūdną pabaigą turėjusios istorijos, ne vieną klubą panardinusios į sutartų rungtynių purvą ar palikusios prie suskilusios netesėtų pažadų geldos.

Pakruojo „Kruoja“, „Klaipėdos granitas“, Gargždų „Banga“, Alytaus „Dainava“, Tauragės „Tauras“ ar Vilniaus „Vėtra“ skirtingu metu kliovėsi svetimšaliais gelbėtojais, bet galiausiai visi atsidūrė prie išnykimo slenksčio.

Rinkimai nuostolių neatnešė

Tuo metu sąjungą su krepšiniu sudariusiam „Kauno Žalgiriui“ didesnės įtakos neturėjo nė pasikeitusi savivaldybėje pučiančių politinių vėjų kryptis.

2005 metais „Spyrio“ pavadinimu susiformavęs klubas anksčiau buvo siejamas su laikinosios sostinės konservatoriais.

Ekipos įkūrėjas ir treneris Laimis Bičkauskas vadovauja ir biudžetinei futbolo mokyklai „Tauras“, kurios absolventai ir auklėtiniai sudaro A lygoje žaidžiančios komandos pagrindą.

Prieš metus „Spyris“ įsiliejo į Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo struktūrą. Užkulisiuose kalbėta, jog tokias jungtuves skatino buvęs miesto meras A. Kupčinskas ir jo partiečiai.

„Kauno Žalgiriu“ persivadinusios ekipos dalininkais dabar yra „Žalgirio“ krepšinio klubas, jo direktorius Paulius Motiejūnas ir L. Bičkauskas.

Panašu, kad „Žalgirio“ vėliava naujiesiems miesto vadovams imponuoja ne mažiau nei ankstesnės kadencijos savivaldybei.

Iš beveik 2,5 mln. eurų, šiemet išdalintų Kauno sporto klubams ir organizacijoms, 84 proc. atiteko „Žalgirio“ struktūrai: 157 tūkst. – futbolui, 1,915 mln. – krepšiniui.