1988 metų Seulo olimpinis čempionas naują futbolo mokyklą sostinėje kuria nuo praėjusios vasaros.
Dabar ją lanko dvi dešimtys vaikų, iš kurių vyriausiems – vos septyneri. Tarp jų yra ir jauniausias A. Narbekovo sūnus Aronas.
Futbolo paslaptis mažiesiems žaidėjams atskleidžia treneriai Antanas Vingilys, Paulius Širvys ir pats A. Narbekovas.
„Matome, kur yra mūsų futbolo problemos: technika, mąstymas, gudrumas. Bandysiu įdiegti vaikams tai, ką turėjau pats žaisdamas futbolą, perduoti savo patirtį. Vaikas turi susitvarkyti su kamuoliu taip, kaip pats nori, o ne taip, kaip nori kamuolys. Stengsimės dirbti taip, kad ateityje turėtume savo auklėtinių rinktinėse, kad jų rezultatai būtų geresni“, – sakė per karjerą keturiskart geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas buvęs ilgametis Vilniaus „Žalgirio“ saugas.
Kokie dabar šalies rinktinių rezultatai ir žaidimas, A. Narbekovui nereikia pasakoti – 2013-2015 metais jis pats vadovavo jaunimo (iki 21 metų) nacionalinei komandai, iš kurios pasitraukė po žeminančio pralaimėjimo nykštukinei Andorai 0:1.
Praėjusį mėnesį jo pavardė linksniuota kalbant apie Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimus, kuriuose A. Narbekovas esą ruošėsi dalyvauti, bet apsigalvojo. Dabar specialistas teigia tokių minčių neturėjęs ir visą dėmesį sutelkęs į savo akademiją, kurią ketina plėsti.
Bet pasižvalgius po „Sportimos“ maniežą darbo dienos pavakary akivaizdu, kad plėtros galimybės nėra beribės.
„Vilniuje yra 17 mokyklų ir vienintelis maniežas. Be to, atvežti vaiką iš kito miesto galo per spūstis tėvams taip pat nėra lengva. Vaikų gali būti daug, bet kas iš to, jei neturėsi aikščių. Manau, ateitis priklauso toms mokykloms, kurios turės nuosavą bazę“, – neabejoja A. Narbekovas.
