Tiko ir V. Romanovui, ir J. Kvedarui

LFF rinkimų traukinys artėja prie galutinės maršruto stotelės.

Antradienį LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas pristatė vykdomojo komiteto nariams iškeltas kandidatūras į prezidento postą. Pagal federacijos įstatus, tai privaloma padaryti likus septynioms dienoms iki LFF konferencijos, kuri vyks sausio 20 d. Kaune.

Pirmas pretendentų užimti perrinkimo nebesieksiančio J. Kvedaro vietą sąraše – pats E. Eimontas, laikomas būsimo balsavimo favoritu.

Kitaip nei dauguma šalies futbolo šulų, dabartinis LFF generalinis direktorius karjeros laiptais kilo tylomis, aplenkdamas skandalingas žiniasklaidos antraštes.

39-erių diplomuotas ekonomikos specialistas iš Kėdainių į futbolą pasinėrė tuomet, kai lemiamą žodį tvarkant jo reikalus turėjo ekscentriškasis Vladimiras Romanovas.

LFF prezidentu tapus buvusio bankininko globotiniui Liutaurui Varanavičiui, 2001 metais E. Eimontas buvo paskirtas LFF projektų skyriaus vadovu ir šias pareigas ėjo dešimtmetį, buvo deleguojamas į įvairius UEFA komitetus.

Tiesioginiu E. Eimonto viršininku visą šį laiką buvo tuometis LFF generalinis direktorius J. Kvedaras. Metams bėgant pastarojo, L. Varanavičiaus ir V. Romanovo tarpusavio santykiai vis labiau aštrėjo, bet E. Eimontas tarp vaidų girnų sumaltas nebuvo.

2012 metais griežti pirmu smuiku panoręs ir LFF prezidento rinkimus laimėjęs J. Kvedaras savo įpėdiniu generalinio direktoriaus poste daug kam netikėtai pasirinko būtent E. Eimontą.

Futbolo atstovai neturi vieningos nuomonės, kiek savarankiškas per pastaruosius ketverius metus tapo LFF administracijos vadovas. Konfrontacijų su prezidentu jis vengė, bet savo darbo bare iniciatyvos imdavosi noriai. Jei taps aukščiausia federacijos galva, E. Eimontas turbūt geis nusikratyti nepageidaujamų sąsajų ir nugarą slegiančio siuzereno šešėlio.

Manoma, kad šią kandidatūrą rinksis tiek J. Kvedarui lojalūs LFF nariai, tiek tie, kurie iki šiol tylomis burbėjo, bet nebuvo patraukti radikaliau nusiteikusių revoliucionierių siūlomų alternatyvų.

Oficialiai E. Eimontą matyti rinkimuose pageidavo penki LFF nariai: Moterų futbolo asociacija, Utenos, Kauno, Panevėžio ir Telšių apskričių futbolo federacijos.

Praeitį laiko už storo brūkšnio

Kuomet gruodžio 9 d. žurnalistus į specialią spaudos konferenciją sukvietusi „futbolo sąjūdžiu“ pasivadinusi iniciatyvinė grupė viešai skalbė dabartinius LFF vadovus, moderatoriaus vaidmenį atliko Raimondas Karpavičius.

Nors kelias savaites „sąjūdininkai“ žaidė katės ir pelės žaidimą, vengdami įvardinti savo pretendentą į prezidentus, priešpaskutinę dieną prieš kandidatūrų pateikimo terminą juo „sutiko“ būti pats R. Karpavičius.

Kadaise Klaipėdos „Atlante“ žaidęs futbolininkas dabar figūruoja turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše. 55-erių verslininkui iš uostamiesčio priklauso „Marijampolės pieno konservai“ ir krovinių pervežimu užsiimanti bendrovė „Karpis“.

Tarp futbolo ir verslo R. Karpavičiaus biografijoje – tamsus periodas, kuomet būsimo milijonieriaus veikla labiausiai domino teisėsaugą. O jo sūnus Rokas 2013-ais buvo nuteistas kalėti Naujojoje Zelandijoje už prekybą narkotikais.

„Pripažįstu, kad esu padaręs gyvenime keletą klaidų, kurių šiandien nepadaryčiau, bet už jas jau atsakiau ir nenorėčiau nepelnytai būti teisiamas antrą kartą. Taip, mano sūnus yra padaręs tai, ko neturėjo padaryti. Ir jis privalo už tai atsakyti. Galbūt aš turėjau jį kitaip auklėti, ir dėl to, kas su juo atsitiko, yra ir mano kaltės. Bet nei mano praeitis, nei mano sūnaus klaidos neturi nieko bendro su šiandienine mano veikla. Norėčiau paprašyti korektiškumo.

Aš turiu verslą, man nereikia atlyginimo iš LFF, man nereikia turėti verslo interesų su Lietuvos futbolu. Tačiau aš pasiruošęs kartu su savo kolegomis remti futbolą, jei tam atsirastų skaidrios prielaidos ir sąlygos“, – savo praeities vingius yra komentavęs R. Karpavičius.

Jo kandidatūrą LFF rinkimuose iškėlė gimtosios Klaipėdos apskrities futbolo federacija. Spėjama, kad R. Karpavičius taip pat gali sulaukti palaikymo iš Tauragės apskrities, kurioje prezidentu pirmadienį perrinktas verslininkas Arūnas Pukelis, kriminalinėse suvestinėse pakrikštytas nusikalstamo pasaulio autoritetu Šviniumi.

LFF konferencijos darbotvarkėje numatytas klausimas dėl Tauragės federacijos šalinimo iš narių, mat rudenį pirmą kartą A. Pukelis prezidentu tapo pažeidžiant formalias procedūras. Šįkart Tauragės atstovai teigia vadovą išrinkę pagal visas taisykles ir tikisi galėsiantys balsuoti LFF rinkimuose.

Lietuvos čempionų gerbėjas

Tiek E. Eimontui, tiek R. Karpavičiui už akių gruodžio pabaigoje užbėgo Benas Renatas Baltusis, kuris pirmas viešai stojo į rinkiminę kovą.

Kaip ir R. Karpavičius, B. R. Baltusis gimė Klaipėdoje ir jaunystėje žaidė futbolą uostamiesčio „Sirijaus“ ekipoje.

Bet 44-erių kandidato į LFF prezidentus dabartis kur kas labiau susijusi su sostine.

2000 metais pasukęs į politiką B. R. Baltusis nuo 2010-ų buvo Artūro Zuoko bendražygiu ir per paskutinę jo kadenciją Vilniaus mero pareigose patarinėjo sporto klausimais.

B. R. Baltusis taip pat vadovavo A. Zuoko kūdikiui – taksi paslaugas teikusiai įmonei „Vilnius veža“. Pasikeitus politiniams vėjams, naujoji sostinės valdžia praėjusį rugpjūtį kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ištirti, ar bendrovės turtas nebuvo švaistomas, o apskaita – tvarkoma aplaidžiai.

B. R. Baltusis rūpinosi ir A. Zuoko ambicijomis futbole, kurios koncentravosi į pajėgiausią šalies ekipą Vilniaus „Žalgirį“. LFF rinkimų dalyvis tebepriklauso klubo, kurio dalininkė yra savivaldybė, valdybai. Tiesa, pats klubas deklaruoja neturintis išskirtinių simpatijų nė vienam iš kandidatų.

Dabartinio trąšomis prekiaujančios bendrovės „Baltkalis“ generalinio direktoriaus kandidatūrą iškėlė Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS).

Dinastijos atstovas

Ketvirtas ir paskutinis pretendentas, kaip ir E. Eimontas, šiuo metu dirba LFF.

Nerijų Dunauską paprasti futbolo gerbėjai pirmiausia žino iš jo vaidmens aikštėje – 37-erių vilnietis, kilęs iš Telšių, yra FIFA kategorijos teisėjas.

Kartu Nerijus Dunauskas laikomas įtakingu LFF veikėju. Varžybų ir renginių skyriaus vadovas priklauso futbolo dinastijai: Telšių apskrities federacijos prezidentas yra jo tėvas Leonas Dunauskas, brolis Gerhardas Dunauskas dirba LFF sąžiningo žaidimo pareigūnu, o pusbrolis Tadas Dunauskas taip pat kramto teisėjo švilpuką.

Kaip ir E. Eimontas, N. Dunauskas iki šiol viešai nekomentavo savo planų ir LFF rinkimų programos. Paremti jį turėtų Futbolo techninio vystymo asociacija, kuri ir iškėlė šią kandidatūrą.