Kritikos – daugiau nei pasiūlymų

Sistema – korumpuota, nekontroliuojama ir neefektyvi – toks buvo trečiadienį surengtos spaudos konferencijos, pavadintos „Nusikalstama Lietuvos futbolui LFF veikla“, leitmotyvas.

Žaibais svaidėsi buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas Valdas Ivanauskas ir dar du buvę futbolininkai iš Klaipėdos, vėliau pasukę į verslą: „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius bei sporto įranga prekiaujančias bendroves valdantis Arūnas Šuika.

Į pagalbą jie pasitelkė ir du visuomenės veikėjus: advokatą Česlavą Okinčicą bei politologą Lauryną Kasčiūną.

„Sąjūdininkai“ be gailesčio taršė LFF, linksniuodami prastus nacionalinės ir jaunimo rinktinių rezultatus, neaiškius žaidėjus atrankos principus, skaidrumo trūkumą, prastą infrastruktūros būklę, galiausiai visuomenėje itin nepopuliaraus LFF techninio skyriaus direktoriaus Stasio Stankaus ir paties J. Kvedaro pavardes.

„Turbūt jums patiems irgi šlykštu žiūrėti į tą atmosferą, kuri dabar yra futbole“, – savo nuotaiką perteikė V. Ivanauskas.

Pakeisti atmosferą iniciatyvinė grupė ragina visas valdžios institucijas – esą net dėl kišimosi į federacijos veiklą gresiantis FIFA pašalinimas iš tarptautinių turnyrų nebūtų didesnė blogybė nei dabartinė stagnacija.

Vis dėlto pirmiau pokyčių viltis opozicionieriai sieja su ateinantį pavasarį vyksiančiais LFF prezidento rinkimais.

Tik klausinėjami apie savo pačių planus ir siūlymus, reformatoriai nebuvo tokie iškalbūs.

Grasino, bet kam – paslaptis

„Aišku, kad prezidentą galima pakeisti, nors visi tuo abejoja. Kaip tai padaryti – jau visų mūsų reikalas. Turime įgaliojimus, kurie pasirašyti daugelio futbole dalyvavusių žmonių“, – tvirtino R. Karpavičius.

Kas suteikė minėtus „įgaliojimus“, verslininkas sakyti nenorėjo – tik kelis kartus perklaustas paminėjo Klaipėdos apskrities futbolo federaciją (KAFF), vadovaujamą Romualdo Jonaičio.

Tiesiai R. Karpavičius neatsakė ir į klausimą, ar LFF prezidento rinkimuose bendradarbiaus su spalvingą kriminalinę praeitį turinčiu naujuoju Tauragės apskrities federacijos vadovu Arūnu Pukeliu, kurio išrinkimą LFF atsisako pripažinti.

„Jo žingsniai rodo, kad jis neabejingas futbolui. Mums nepakeliui su tais, kas prieš futbolą ir prieš teisę“, – aptakiai kalbėjo buvęs Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjas.

Pasiteiravus, kodėl vengia tiesiai įvardinti savo sąjungininkus, R. Karpavičius tvirtino, jog futbolo bendruomenė yra įbauginta.

„Mes, pradėję futbolo sąjūdį, iš karto susidūrėme su pasipriešinimu. Tik prasidėjus kalboms apie mūsų planus, pasirodė Kauno Daktarų, „Kamuolinių“ atstovai. Vienas prisistatė J. Kvedaro žentu, sakė, kad dengia Lietuvos futbolą, o Kvedaras yra jų bachūras. Paskui pasirodė nusuktos balandžių galvos, numestos prie namų“, – dėstė R. Karpavičius.

Jo papasakota istorija liko mįslinga, kadangi verslininkas nesutiko atskleisti nei kada ji vyko, nei kas buvo jos veikėjai. R. Karpavičius tik tikino, kad informacija apie grasinimus perduota teisėsaugai, bet klausiamas, į kokią instituciją kreiptasi ir ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, traukė pečiais. Galiausiai R. Karpavičius tik prisipažino, kad pats bauginamas nebuvo.

„Jeigu laksto baltų balandžių galvos, žmonės žiūri, ką daryti. Bet mes neišsigandome ir norime tai parodyti. Kviečiame visus apskričių federacijų prezidentus nebijoti ir siekti permainų“, – kalbėjo R. Karpavičius.

Kandidatūros dar neturi

Lieka neaišku ir tai, kokį kandidatą opozicija ketina iškelti LFF rinkimuose.

Visi spaudos konferencijos dalyviai kratėsi tokio vaidmens ir samprotavo, jog kandidatūra bus parinkta „demokratišku būdu“.

Tik V. Ivanauskas neslėpė, kad tokio pasiūlymo neatmestų.

„Atsakomybė nežmoniška, bet taip, aš šitą iššūkį priimu“, – sakė keturiskart geriausias Lietuvos futbolininkas.

„Sąjūdininkai“ taip pat pristatė dalį savo programos, kurioje – pažadai apie „keturis ketvirtos UEFA kategorijos stadionus, keliolika dengtų maniežų, šimtus mažų ir didelių treniruočių aikščių“.

Paklaustas, iš kokių lėšų ruošiasi finansuoti tokio masto statybas, A. Šuika aiškino, kad LFF uždavinys – tik išaiškinti valstybei ir savivaldybei sporto infrastruktūros naudą, o kaštus turi prisiimti biudžetas.