- Ar skani kengūrų mėsa?
- Iš tikrųjų teko ragauti kengūrų mėsos ir nustebau – ji tikrai yra skani.
- Iš medžioklės srities - ar iš toliau esi įmušęs įvartį ar nušovęs voverę?
- Voverių man netenka medžioti, dažniausiai medžioju savo giminaičius šernus. O šerną esu nušovęs tikrai iš toliau nei įvartį. Maždaug iš 150-ies metrų.
- Su kokiu (be Deivido Šembero) kiečiausiu žaidėju teko žaisti vienoje komandoje?
- Per savo karjerą man teko žaisti su daug gerų žaidėjų. Žymiausias iš jų turbūt buvo Williamas Gallas, kai dar žaidžiau Australijoje.
- Koks yra tavo mėgstamiausias žaidėjas?
Turėčiau atsakyti, kad puolėjas, tačiau vaikystėje labiausiai žavėjausi Roberto Carloso žaidimu. Jis buvo žemas ir labai priminė mane, o aš vaikystėje taip pat žaidžiau gynėju. Jis buvo mano idealas.
- Ar turi kokių nors ritualų prieš kiekvienas rungtynes?
- Nesu toks principingas žmogus. Tiesiog kiekvienoms rungtynėms ruošiuosi taip pat. Todėl kažkokių specialių ritualų neturiu.
- Tavo įsimintiniausias įvartis?
- Labiausiai man įsiminė įvartis į Čekijos rinktinės vartus, nes būtent jis Lietuvai garantavo pergalę. Buvo malonu įmušti ispanams, tačiau daugiausia džiaugsmo suteikė įvartis Čekijai.
- Ar žaidžiant užsienyje teko vietiniams gyventojams paaiškinti žodžio „šernas“ prasmę lietuvių kalboje?
- Kartą teko aiškinti tai viename Lenkijos klube ir tada visi smagiai pasijuokėme. Jie iki šiol mane puikiai prisimena.
- Ar žaidžiant Australijoje teko kitiems žaidėjams aiškinti kur yra Lietuva arba Alytus?
- Nemanau, kad apskritai nors vienas australas žino, kas yra Alytus, o Lietuvą nebent kas dešimtas vietinis yra girdėjęs. Australams nesiseka su geografija.
- Kiek esi nušovęs šernų per savo medžiotojo karjerą?
- To tikrai neskaičiuoju, bet tai turėtų būti didelis skaičius.
- Ar norėtum, kad į „Žalgirį“ sugrįžtų J. Wilkas?
- Kodėl gi ne, tada būtume miško žvėrių komanda. Vilkas ir šernas vienoje komandoje – tai būtų stipru.
- Kur slypi tavo sėkmės paslaptis?
- Manau, kad čia susideda labai daug aspektų. Turbūt didžioji sėkmės paslaptis turėtų būti visas tas darbas, kuris buvo atliktas vaikystėje. O jo teko atlikti labai daug.
- Kas tau yra pavyzdys ar idealas?
Šiuo metu Cristiano Ronaldo ir Wayne‘as Rooney. Man labai patinka jų demonstruojamas žaidimo stilius.
- Kokia buvo tavo mylimiausia mokytoja Volungės pagrindinėje mokykloje?
- Mano mama – Loreta Šernienė. Ji mokė rusų kalbos, tačiau man taip ir nedėstė jokios pamokos. Tačiau ji tikrai buvo pati geriausia mokytoja.
- Kas tau suteikia daugiausia motyvacijos dirbti?
- Rezultatai. Džiaugiesi pelnęs įvartį, daug dirbi per treniruotes, o tai atsiliepia pasirodymui rungtynių metu. O laimėtos rungtynės tampa pačia geriausia motyvacija kiekvienam sportininkui.
- Kodėl jei muši, tai nuolat po 2 įvarčius?
- Šių metų situacija net man pačiam yra keista. Per visą savo karjerą pirmą kartą turiu tokią situacija, kad visada pelnyčiau būtent po du įvarčius per rungtynes, ir taip viso sezono metu. Niekada nėra taip nutikę. Nieko negaudau ir nesiveju, o tiesiog stengiuosi, kad komanda laimėtų. Taip, matyt, ir nutinka, kad mušu po du įvarčius.
- Kodėl pasirinkai futbolą, o ne kitą sporto šaką?
- Esant mažaūgiu būtų sunku įsivaizduoti kitą sporto šaką, ypač krepšinį, kuris Lietuvoje yra labai populiarus. Neturėčiau ką veikti tarp tiek aukštų žmonių. Pamenu, kai buvau šešerių metų, tėčiui paskambino draugas futbolo treneris ir jis mane nuvedė į pirmas treniruotes. Tada ir pradėjau žaisti būtent futbolą.
- Koks buvo tavo pirmas įsigytas automobilis? Ar jis buvo sportinis?
- Jis tikrai nebuvo sportinis. Pirmas mano įsigytas automobilis buvo „Audi Coupe“.
- Ar tiesa, kad esi didelis Snoop Dogg‘o gerbėjas?
- Tikrai ne, nežinau, kodėl taip kažkas pagalvojo. Kartais paklausau repo muzikos, tačiau tikrai ne Snoop Dogg‘o.
