Erdvesni – net nykštukinių valstybių stadionai
Ant Šeškinės kalvos kiurksančiam stadionui-vaiduokliui kadaise lipdytas Tūkstantmečio vardas, bet Anglijos rinktinė taip pavadinti galėtų areną Liepkalnyje, kurioje pirmadienį žais Europos čempionato atrankos dvikovą su Lietuvos nacionaline komanda.
Šiame tūkstantmetyje anglams dar neteko rungtyniauti mažesniame stadione.
Erdvesnės – bent jau remiantis oficialiais duomenimis – buvo net nykštukinių San Marino ir Lichtenšteino arenų tribūnos. O vos 37 tūkst. gyventojų turinčios Trinidado ir Tobago sostinės Port of Speino stadionas, kuriame Anglija išbandė jėgas su šeimininkais 2008 metais, už LFF stadioną didesnis keturis kartus.
Net ir jei futbolo tėvynės atstovų pirmadienio vakarą Lietuvos rinktinės namų aikštėje neapims klaustrofobija, lietuvius jau seniai smaugia gėda ir neviltis dėl amžiaus statybomis praminto Nacionalinio stadiono, virtusio politinių intrigų, neūkiškumo ir valstybės neryžtingumo simboliu.
Tris dešimtmečius trunkanti jo epopėja, prasidėjusi dar 1987 metais, jau pareikalavo dešimčių milijonų eurų, kurie veikiausiai buvo paleisti vėjais.
Bet artimiausiu metu merdėjantį projektą, pervadintą daugiafunkciniu kompleksu, vėl bus bandoma reanimuoti, o riebų užsakymą uodžia ir tie patys anglai.
Stadiono vizijoje regi daug klaustukų
Penktadienį dviejų Londone registruotų tarptautinių projektavimo kompanijų atstovai tris valandas Lietuvos institucijų, atsakingų už daugiafunkcinio komplekso sostinėje projektą, valdininkams pasakojo apie modernių sporto bazių statybas.
Vilniaus savivaldybėje vykusią konferenciją organizavo Didžiosios Britanijos ambasada, pakvietusi susipažinti su patirtimi, kurią šalis sukaupė organizuodama 2012 metų Londono olimpines žaidynes.
Bet svečiai iš Londono burnos šiaip sau neaušino.
„Taip, mus domina šis projektas“, – DELFI paklaustas apie daugiafunkcinį sporto, pramogų ir kultūros kompleksą Vilniuje, neslėpė penkiuose žemynuose padalinius turinčios „Populous“ kompanijos biuro Didžiojoje Britanijoje direktorius Damonas Lavelle'is.
„Norėtume dalyvauti konkurse ir imtis šio objekto“, – antrino vienas „KSS Group“ direktorių Andy Simonsas.
Abi kompanijos specializuojasi stadionų ir daugiafunkcinių objektų projektavime. Kanzas Sityje (JAV) centrinę būstinę įkurdinusi „Populous“ rengė architektūrinius sprendimus tokiems stadionams ar uždaroms arenoms kaip „Wembley“, „Emirates“ ir O2 (Londonas), „Millennium“ (Kardifas), „Estadio da Luz“ (Lisabona), „Fišt“ (Sočis), „Yankee“ (Niujorkas), „AT&T Park“ (San Franciskas), „United Center“ (Čikaga), „Philippine Arena“ (Manila), „Soccer City“ (Johanesburgas).
Kartu su partneriais „Populous“ konsultuoja 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą organizuosiančius rusus ir rengia projektus tokiose Rytų Europos valstybėse kaip Bulgarija ar Ukraina.
Daugiausiai Didžiojoje Britanijoje veikianti „KSS Group“, anot A. Simonso, į šį regioną dar tik norėtų įkelti koją. Britai yra suprojektavę iš lengvų konstrukcijų surenkamą portabilią krepšinio areną Londono olimpinėms žaidynėms, „Tottenham Hotspur“ (Anglija) klubo treniruočių centrą, „Stade Oceane“ stadioną Havre (Prancūzija).
Abi kompanijos norėtų imtis ir naujo stadiono Vilniuje brėžinių, o tapti investuotojais ir komplekso operatoriais esą siūlytų tokiems pasaulinio garso vystytojams kaip „Anschutz Entertainment Group“, „Live Nation Entertainment“ ar IMG.
Bet kol nepaskelbtos daugiafunkcinio komplekso operatoriaus konkurso sąlygos, „Populous“ ir „KSS Group“ atstovus slegia nežinomybė, mat dėl projekto ateities jie regi daug klaustukų.
„Reikia nuspręsti, kas už ką mokės, kam guls statybų kaštai, kam – išlaikymas, kas naudosis stadionu, ar pakaks renginių. Vienas dalykas, jei ten žais Vilniaus „Žalgiris“, kitas – jei bus daug nuomininkų. Be to, klausimas, ar apsimoka statyti stadioną, skirtą ir futbolui, ir lengvajai atletikai. Tokie būna labai brangūs, todėl galbūt verta išskirti du objektus.
Turime sužinoti ir tai, ko pageidauja Vilniaus savivaldybė. Dabar jie numato lėšų objekto išlaikymui, bet ko už juos tikisi – neaišku. Ne tas pats, kai duodi pinigų, nes taip sugalvoji, ir kai duodi, nes turi verslo planą. Tai apima labai daug aspektų: nuo arenos pavadinimo pardavimo iki bilietų platintojo ir užkandžių tiekėjo parinkimo. Nereikia pamiršti, kad po tam tikro laikotarpio stadionas iš privataus operatoriaus grįš į savivaldybės rankas, ir jei visos smulkmenos nebus apgalvotos, jam grės mirtis“, – DELFI dėstė A. Simonsas.
Beje, „Populous“ ir „KSS Group“ nėra vienintelės užsienio bendrovės, susidomėjusios daugiafunkciniu kompleksu Vilniuje. DELFI žiniomis, praėjusią liepą projektą prižiūrinčios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) surengtame pristatyme dalyvavo Prancūzijos, Olandijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos kompanijos, taip pat stambiausios Lietuvos verslo grupės.
Tiesa, apie tarptautinių bendrovių susidomėjimą Nacionaliniu stadionu praeityje buvo pranešama ne kartą, tačiau nė viena jų taip ir nepajudino statybų darbų iš mirties taško.
Milijonus kainavusį karkasą nušluos buldozeriai?
Privataus partnerio konkursas turėtų būti paskelbtas lapkritį, kuomet CPVA ir miesto valdžia patvirtins jo sąlygas.
Projektas bus įgyvendinamas viešosios ir privačiosios partnerystės būdu. Konkurso laimėtojai įsipareigos suprojektuoti ir pastatyti daugiafunkcinį centrą bei valdyti jį 23-ejus metus.
Komplekse numatyta įkurdinti ne tik Vilniaus miesto sporto centrą bei Vilniaus futbolo mokyklą, bet ir vaikų darželį, kultūros ir užimtumo inkubatorių. Greta planuojama įrengti treniruočių aikščių įvairioms sporto šakoms. Vis dėlto pagrindinis objekto akcentas – ne mažiau nei 15 tūkst. vietų daugiafunkcinis stadionas, pritaikytas tiek sporto varžyboms, tiek masiniams renginiams.
Projekto vertė siekia apie 70 mln. eurų, o pridėjus aplinkinės teritorijos tvarkymo darbus, suma išauga iki 94 mln. eurų.
Komplekso statybos turėtų būti finansuojamos ES, valstybės, savivaldybės ir privataus partnerio lėšomis. Jo išlaikymo kaštus pasidalintų koncesininkas ir savivaldybė, numačiusi skirti iki 0,5 mln. eurų per metus.
Likusią dalį užsidirbti turės daugiafunkcinio centro operatorius.
„Kol kas visiškai neaišku, kiek savo renginių stadione norėtų ir galėtų organizuoti Lietuvos sporto federacijos. Tai jau būtų operatoriaus rūpestis, nes savivaldybė pati negarantuotų jokių renginių“, – DELFI teigė savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šiupšinskas.
Tuo tarpu 35 mln. eurų, už kuriuos 2008 metais buvo renčiamos šiuo metu Šeškinės peizažą darkančios stadiono laikančiosios konstrukcijos, regis, buvo išmesti į balą.
„Objekto koncepcija per tą laiką pasikeitė iš esmės. Tikslas – maksimaliai panaudoti tai, kas ten jau pastatyta, bet gali būti, kad dalį ar visas konstrukcijas reikės keisti“, – neslėpė S. Šiupšinskas.
Kada turėtų atsinaujinti objekto statybos, lieka nežinioje. Neabejojama, kad kitais metais realūs darbai dar nebus pradėti.
Primename, kad Nacionalinis stadionas pagal architekto Algimanto Nasvyčio projektą imtas statyti 1987 metais. Planuota, kad tai bus pagrindinis šalies stadionas, turėsiantis apie 30 tūkst. sėdimų vietų.
1993-ais arenos statybos buvo užkonservuotos. Iki to laiko spėta pastatyti stadiono požeminę dalį, išlieti tribūnų pamatus.
2007 metų spalį – praėjus metams po to, kai Vyriausybė pripažino stadioną Šeškinėje nacionalines svarbos sporto objektu – po neskelbiamų derybų su bendrove „Veikmė“ ir statinio statybos valdytoju „Vilniaus kapitaline statyba“ pasirašyta statybos sutartis ir pradėti darbai.
Vis dėlto 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas šią sutartį pripažino niekine ir neteisėta. Sutrikusio valstybinio finansavimo pristabdytos statybos galutinai įstrigo, o milžiniška statybų aikštelė ant Šeškinės kalvos buvo palikta likimo valiai.
