Praėjusį sezoną net 15-ą metų siektą tikslą įgyvendinti pavyko su kaupu - Šiaulių moterų futbolo klubas ne tik peržengė atrankos barjerą, bet ir šešioliktfinalyje nukovė patyrusią Prahos „Sparta“ ekipą ir perrašė viso Lietuvos futbolo istoriją.
Vis tik pernykštis Lietuvos čempionių žygis Europoje klubo vadovų neapakino, kurie pripažįsta, kad tikslą įgyvendinti šįkart bus labai sudėtinga, tačiau baltos vėliavos anksčiau laiko kelti taip pat neketina.
Apie komandos tikslus ir galimybes, pasirengimo ciklą, grėsmingus varžovus, klubo naujokes ir išsaugotą branduolį kalbėjomės su „Gintros-Universiteto“ klubo prezidentu Gintaru Radavičiumi.
- Pasirengimo UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyrui etapas artėja prie pabaigos. Kaip vertinate jau prabėgusį pasirengimo ciklą, ar viskas klostosi pagal planą?
- Treniruočių procesas vyksta pagal iš anksto parengtą planą. Turėjome fiziniam parengimui skirtą stovyklą Latvijos pajūryje, dabar komanda treniruojasi Ukmergės sporto bazėje, kitą savaitę grįš į Šiaulius ir užbaigs pasirengimo ciklą. Kaip ir planavome, Šiauliuose surengėme tarptautinį moterų futbolo klubų turnyrą „Amber Cup“, kuriame dalyvavo pajėgios komandos taip pat besiruošiančios svarbiausioms sezono kovoms.
Šis turnyras mums buvo labai naudingas, nes turėjome progą ne tik pasitikrinti jėgas su pajėgiais varžovais, bet ir aikštėje išbandyti prieš kiek daugiau nei savaitę į komandą atvykusių legionierių iš Dramblio Kaulo Kranto galimybes. Galiu drąsiai teigti, kad vienintelis dalykas kiek apgadinęs mūsų pasirengimo ciklą yra aukšto lygio draugiškų rungtynių stygius. Planavome sužaisti 7-8 draugiškas rungtynes, bet kai kuriems klubams atsisakius, jų liks tik 5-6. Taip yra ir todėl, kad visi kiti Lietuvos moterų futbolo klubai atostogauja, o reikia pripažinti ir tai, kad jie ir nebūtų patys rimčiausi varžovai, kurie galėtų atskleisti realų mūsų komandos pajėgumą. Draugiškų rungtynių ciklą kiekvieną vasarą dėliojame labai kruopščiai ir šis procesas išlieka opi problema. Norėtųsi, kad tų rungtynių turėtume daugiau.
- Kaip manote, kokios priežastys lėmė tai, jog rekordinio žiūrovų skaičiaus praėjusį sezoną sulaukusio UEFA moterų Čempionų lygos atrankos turnyro Šiauliuose nepavyko dar kartą surengti Šiaurės Lietuvos didmiestyje? Galbūt UEFA nėra linkusi skirti leidimų komandoms organizuoti atrankos turnyrus antrus metus iš eilės?
- Sunku pasakyti kriterijus, kuriais remiasi UEFA skirdama leidimus atrankos turnyrus rengti namuose. Įdėjome daug darbo, siuntėme aiškiai išdėstytus prašymus, bendradarbiavome su Lietuvos futbolo federacija ir žinoma, tikėjomės teigiamo atsakymo. Vilties, kad mums bus suteikta galimybė pridėjo ir tai, kad šiemet Lietuvoje nevyko jokios kitos tarptautinės UEFA organizuojamas varžybos tiek vyrų, tiek moterų futbole.
Nesulaukę leidimo organizuoti atrankos turnyro nusivylėme tik trumpai akimirkai. Žinome, kad gyvenimas ties čia nesustoja ir esame pasiruošę stengtis dar labiau, kad šanso sulauktumėme kitąmet. Ar iš tiesų UEFA nenori skirti leidimų komandoms organizuoti atrankos turnyrą antrus metus iš eilės negaliu atsakyti, tačiau pastebėjau, kad Balkanų šalys, tokios kaip Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija ir kitos šias galimybes gauna labai dažnai.
- Po puikaus praėjusio sezono minėjote, kad istorinis klubo sezonas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja pasirodyti ne ką prasčiau ir ateinančiais metais. Ar jaučiatės pasirengę įgyvendinti išsikeltus tikslus ir kokie jie?
- Gali jaustis pasirengęs šimtu procentų, tačiau niekada nežinai kas gali nutikti. Kamuolys apvalus, o tokiose svarbiose rungtynėse susideda daug mažų smulkmenų, kurios gali nulemti rungtynių baigtį ir patekimą arba nepatekimą į kitą etapą. Visumoje esame patenkinti komandos komplektacija, pasirengimo ciklu, trenerių darbu, todėl galime teigti, kad esame pasiruošę, bet kaip viskas susiklostys pamatysime tik nuvykę į Lenkiją.
Mūsų tikslas išlieka tas pats, kurio siekėme ir prieš tai 15 sezonų - patekti į pagrindinį UEFA moterų Čempionų lygos varžybų etapą. Pernai šį tikslą pasiekėme ir net pranokome patys save įveikdami ir šešioliktfinalio etapą. Kažko panašaus, žinoma, tikimės ir šįkart.
- „Gintra-Universitetas“ UEFA atrankoje surems ginklus su dviem Jungtinių Karalysčių ir pajėgia Lenkijos komanda. Ne paslaptis, kad namuose rungtyniausiantis „Medyk“ klubas yra įvardijamas šios grupės favoritu. Kaip manote, ar esate pajėgūs mesti rimtą iššūkį lenkėms?
- Konino „Medyk“ komanda yra išties grėsmingas varžovas. Apie juos jau daug ką girdėjome ir daug sužinojome. Šiokios tokios informacijos suteikė ir „Amber Cup“ turnyre dalyvavusios Bobruisko „Bobruičanka“ komandos treneriai, kuriems ne kartą per pastaruosius metus teko susidurti su šia ekipa. Tai čempionišką futbolą demonstruojantis klubas, kuris aukšto lygio Lenkijos pirmenybėse namuose beveik nepralaimi.
Nenuostabu, kad „Medyk“ jau ne vienerius metus peržengia ir UEFA atrankos barjerą, o šįkart dar turės progą tai padaryti savų žiūrovų akivaizdoje. Pernai į pagrindinį UEFA turnyrą jie pateko ypač lengvai, visus varžovus tiesiog sutriuškinę bendru santykiu 21-1. Negalime pamiršti ir Velso ir Airijos komandų, kurios taip pat yra pavojingos. Kiek daug jau sužinojome apie Konino ekipą, tiek menkai mums yra pažįstamas šios dvi komandos. Apie jas rasti naudingos informacijos, filmuotos medžiagos išties sudėtinga, tad jos gali nemaloniai nustebinti.
- Prieš tarptautinį „Amber Cup“ moterų futbolo klubų turnyrą „Gintros-Universiteto“ ekipą papildė trys legionierės iš Dramblio Kaulo Kranto nacionalinės moterų rinktinės. Kaip vertinate šių legionierių pasirodymą ir ateities perspektyvas komandoje?
- Iš to ką matėme „Amber Cup“ turnyre kol kas manome, kad su legionierių pasirinkimu tikrai pataikėme. Visos trys legionierės yra neblogai pasiruošusios fiziškai, gerai skaito žaidimą ir turėtų įnešti svarų indėlį į komandos žaidimą. Atakuojančio plano žaidėja Koko Marriete Ange paliko puikų įspūdį dėl savo techninių sugebėjimų ir greičio varantis kamuolį. Jau dabar manome, kad šios futbolininkės laukia šviesi ateitis ir ji gali žaisti aukščiausiu lygiu. Norėtume šią žaidėją savo gretose išlaikyti kuo ilgiau, tikimės, kad susitarti pavyks. Visą situaciją geriausiai atskleis UEFA atrankos turnyras, po kurio galėsime sėsti prie stalo ir aptarti legionierių ateities perspektyvas komandoje.
- „Amber Cup“ turnyro metu turbūt pasimatė didžiausi žaidimo trūkumai, kuriuos dar yra laiko „apšlifuoti“. Kas labiausiai neramina komandos žaidime?
- Žaidime visada yra ir bus ką tobulinti, tačiau labiausiai mums trūksta laiko, kurio reikia naujoms legionierėms siekiant apsiprasti komandoje bei aukšto lygio draugiškų rungtynių, kuriose geriausiai pasimato spragos. Planavome, kad legionierės į Lietuvą atvyks savaite anksčiau, tačiau jos turėjo dalyvauti Afrikos zonos atrankos varžybose, todėl atvykimas šiek tiek nusikėlė. Vis tik džiaugiamės, kad jos spėjo sudalyvauti „Amber Cup“ turnyre ir pademonstruoti savo individualų meistriškumą. Žinoma, esame patenkinti ir tuo, kad pavyko laimėti turnyrą savų žiūrovų akivaizdoje.
Pirmose rungtynėse su Baltarusijos klubu, nors ir iškovojome pergalę, atrodėme blankokai, žaidimas nesiklijavo, strigo. Visa tai buvo sunkaus fizinio pasiruošimo pasekmės. Kur kas geresnis vaizdas aikštėje buvo per antrąjį turnyro susitikimą, kur nors ir neišnaudojome daugybės susikurtų progų, bet demonstravome lengvą, akiai malonų futbolą. Paskutinėse turnyro rungtynėse su Latvijos čempionėmis atsirado šioks toks nuovargis ir atsipalaidavimas, nes visas rungtynes kontroliavime situaciją aikštėje. Apibendrinus, manau, kad svarbiausias likusio laiko iki UEFA atrankos uždavinys yra kiek įmanoma pagerinti komandos lietuvių ir naujų legionierių tarpusavio supratimą.
- „Gintrai-Universitetui“ pavyko išsaugoti praėjusio sezono branduolį - komandoje ir toliau rungtyniauja viena lyderių Ana Alekperova, sutartis pratęsta su lūkesčius pateisinusia Laetitia Chapeh-Yimga, didžioji dalis lietuvių taip pat liko klube. Kaip manote, ar tarpusavio supratimas, vienybė ir darna žaidžiant kartu gali tapti svarbiu veiksniu siekiant įgyvendinti tikslus?
- Ko gero tai yra pagrindiniai veiksniai, kurie mus gali atvesti į sėkmę. Iš tiesų po praėjusio sezono komandoje liko beveik visas branduolys, tik išvykusias legionieres pakeitė naujos. Praėjusiais metais pagrindinės vartų sargės duona buvo patikėta legionierei, o šiemet mūsų vartus nuo rungtynių pradžios gins akivaizdžiai patobulėjusi komandos kapitonė Greta Kaselytė.
Mes ja tikime ir pasitikime, nes ir pernai ji rungtyniavo ne vieneriose UEFA rungtynėse ir vartus gynė užtikrintai. Komandoje norėjosi matyti ir ilgametę „Gintros-Universiteto“ žaidėją Viktoriją Budrytę, tačiau ji atstovauja Švedijos klubą, o ir šiuo metu atvykti padėti komandai negalėtų, nes yra patyrusi traumą. Norėčiau pabrėžti ir tai, kad ankstesniais metais geriausiu atveju turėdavome trylika - penkiolika lygiaverčių žaidėjų, kai šiemet jų turime mažiausiai aštuoniolika. Jaunosios mūsų klubo žaidėjos sparčiai tobulėja ir po truputį siekia praverti pagrindinės komandos duris.
Primename, kad UEFA moterų Čempionų lygos atrankos turnyras vyks rugpjūčio 11 – 16 dienomis Lenkijoje.
