„Tik labai drąsus politikas išdrįstų stoti prieš parlamentą su tokiu pasiūlymu“, – šyptelėjo Didžiosios Britanijos Lošimų komisijos vykdantysis direktorius.

Dvi dienas jis buvo vienas iš tarptautinės konferencijos, kurią Vilniuje organizavo Lošimų priežiūros tarnyba, svečių ir dalyvių.

Kartu su N. Tofiluku pranešimus lošimus prižiūrinčių institucijų atstovams iš 25 Europos valstybių skaitė Tarptautinės teniso federacijos (ITF) integralumo skyriaus direktorius Nigelas Willertonas ir kiti ekspertai.

Aštuonerius metus lažybų prievaizdu dirbantis Nickas Tofilukas įsitikinęs, kad net atėmus galimybę lažintis dėl sporto rezultatų, rungtynės ir toliau būtų režisuojamos.

„Nežinau, kaip yra Lietuvoje, bet Didžiojoje Britanijoje uždrausti lažybas tikrai nebūtų įmanoma. Mūsų šalyje lažinamasi šimtus metų, pavyzdžiui, žirgų lenktynės egzistuoja tik dėl lažybų. Daugybei žmonių jos teikia malonumą, o kartu tai yra galinga industrija, sukurianti šalyje tūkstančius darbo vietų. Viskas, ko pasiektume ją uždraudę, būtų nauja nelegali rinka, kurioje sugauti sukčius būtų žymiai sunkiau nei dabar“, – samprotavo britas.

Anot jo, teismas Didžiojoje Britanijoje dar praėjusią savaitę į kalėjimą pasiuntė du žemesnių lygų futbolininkus, apkaltintus dalyvavimu lažybose.

Futbole organizuotų grupuočių tinklai iš Jungtinės Karalystės veda į tokias šalis kaip Singapūras ar Malaizija, iš kriketo pelnosi Indijos ir Pakistano nusikaltėliai. Dar dažniau rankas į sportą tiesia vietiniai kriminaliniai elementai.

Panašių skandalų įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą, įsiplieskia vis daugiau. Bet N. Tofilukas mano, kad tai nebūtinai byloja apie augantį sukčiavimo mastą.

„Kuo giliau kapstaisi, tuo daugiau ir atrandi. Galbūt toks įspūdis susidaro dėl to, kad suaktyvėjo kova su manipuliacijomis. Ja užsiima ne tik policija ar prokurorai: būdami lažybų rinką reguliuojanti institucija, keičiamės informacija su savo kolegomis užsienyje, renkame ją iš sporto organizacijų. Daugeliu atvejų vidinis tyrimas gali būti greitesnis ir efektyvesnis nei baudžiamasis persekiojimas“, – dėstė N. Tofilukas.

Jo nuomone, tokios sporto organizacijos kaip UEFA ar Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) jau įsisąmonino sutartų rungtynių problemą ir sporto įvaizdžiui kenkiančių skandalų bijo mažiau nei anksčiau.

„Kuomet reikia iškelti į viešumą neskanią istoriją, visi būna nervingi. Ypač sporte, kuriam tenka didžiulis žiniasklaidos dėmesys. Dar yra sporto šakų, kurios mieliau užmerkia akis ir apsimeta, kad nieko nevyksta, bet kitos jau suprato, jog tai nėra išeitis. Juk ir IOC susitarimus dėl varžybų baigčių pavadino viena didžiausių grėsmių olimpiniam sportui. Panaši situacija buvo dėl dopingo: prieš 15 metų į jį buvo reaguojama vangiai, bet laikai pasikeitė“, – kalbėjo vienas Didžiosios Britanijos Lošimų komisijos vadovų.

Tiesa, N. Tofiluko nuomone, kova su machinacijomis neturėtų virsti raganų medžiokle: jo žodžiais, sportas ypatingas būtent tuo, kad neįmanomi dalykai kartais pasirodo įmanomi.

Pavyzdžiui, kaip keturi Miuncheno „Bayern“ klubo žaidėjų neįmušti 11 metrų baudiniai iš eilės prieš savaitę vykusiame Vokietijos futbolo taurės turnyro pusfinalyje.

„Galbūt nebūtų nieko nuostabaus, jei taip baudinius muštų Anglijos rinktinė“, – nusijuokė N. Tofilukas. – Bet kiekvienas atvejis gali turėti paaiškinimą. Kartą gavome signalą dėl neįprastai didelių sumų, statomų už žemesnės lygos rungtynių rezultatą. Pasirodė, kad tai buvo vienintelis mačas lažybų pasiūloje tą vakarą, todėl žmonės tiesiog neturėjo už ką daugiau statyti. Taip pat ir Suomijos futbolo čempionato populiarumą lažybų rinkoje galima aiškinti tuo, kad vasarą vyksta mažai nacionalinių pirmenybių.“

Bet DELFI paklaustas, ar nė kiek neabejoja savo gimtinės „Premier“ lygos skaidrumu, N. Tofilukas tiesaus atsakymo neturėjo.

„Jeigu dabar imčiau tai tvirtinti, vakare galbūt labai pasigailėčiau“, – kreivai nusišypsojo britas.