Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione į E. Jankausko glėbį plaukė gėlės ir dovanos, kurias sunešė buvę bendražygiai, nacionalinės rinktinės treneriai, LFF vadovai ir darbuotojai.
„Aišku, prieš dešimt metų viskas buvo kitaip. Tuomet dar bėgiojau, žaidžiau... Bet tikiuosi, kad mano gyvenimas ir dar po dešimties metų liks susietas su futbolu. Metai – tik skaičius, aš nebijau senti. Kad tik sveikatos būtų. Bet ir tai, patys esame savo likimo kalviai, patys turime prisižiūrėti, tvarkingai ir sveikai gyventi, tuomet gal ir problemų mažiau bus“, – samprotavo E. Jankauskas.
Kol jis priiminėjo sveikinimus, LFF stadiono aikštėje treniruotei ruošėsi „Trakų“ klubo futbolininkai, dar pernai klausęsi E. Jankausko nurodymų. Bet pastarajam skubėti į pratybas nereikėjo – rekordinius penkis kartus geriausiu šalies žaidėju išrinktas buvęs puolėjas šiuo metu yra laisvas paukštis.
Ketvirtą vietą A lygoje užėmę „Trakai“ su E. Jankausku išsiskyrė nesulaukę sezono pabaigos – tuomet kalbėta, kad klubo vadovybei nepatiko esą per menkas trenerio dėmesys suprastėjusiems ekipos rezultatams.
Naujos komandos buvęs San Sebastiano „Real Sociedad“, Lisabonos „Benfica“, „Porto“ ir dar vienuolikos klubų snaiperis iki šiol nesurado, todėl atsidėjo aukščiausio lygio – UEFA PRO – trenerio licencijos kursams, kurie truks dvejus metus.
Ką svajoja treniruoti ateityje, E. Jankauskas nepasako – anot jo, garsiai kalbėti apie savo troškimus nėra vyriška. Bet palikti futbolo jis neturi jokio noro.
– Netreniruojate komandos nuo praėjusio lapkričio. Pats aktyviai neieškote darbovietės, ar Lietuvoje futbolo treneriui ją rasti nelengva? – DELFI paklausė E. Jankausko
– Toks tas trenerio darbas, viskas labai greitai keičiasi. Pavyzdžiui, Madrido „Real“ klubas. Sausį atrodė, kad komandą visi nešioja ant rankų, o dabar visi jau nori permainų. O juk lengviausia pakeisti trenerį. Su tuo reikia susitaikyti ir turėti daug kantrybės. Ar turėjau pasiūlymų? Nemanau, kad verta apie tai kalbėti – ar jie buvo, ar nebuvo, nebėra prasmės.
– Rygos „Skonto“ papildęs Mindaugas Kalonas sakė, kad verčiau žaisti ten nei atstovauti kuriems nors iš A lygos naujokų. Jūs galvojate panašiai?
– Kiekviena darbo perspektyva – individuali, reikia žiūrėti, ko žmonės tikisi, kokie jų lūkesčiai, galimybės. Žinoma, klubo tradicijos labai svarbu, bet Lietuvoje jų, manau, dar niekas neturi, išskyrus Vilniaus „Žalgirį“.
– Kokį įspūdį jums pernai paliko Lietuvos čempionatas, į kurį grįžote po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos?
– Patirtis buvo įdomi – užsienyje tokios galbūt negautumei. Čia reikia dirbti ne tik su žaidėjais, dar yra ir supanti aplinka, žmonės, kurie kartais nevisiškai supranta futbolą. O čempionato lygis mane nustebino, aš manau, kad jis kyla, atsiranda naujų, profesionaliai dirbančių klubų. Anksčiau ar vėliau turėtų būti pasiekti ir kažkokie rezultatai. Žinoma, tik nereikia pamiršti, kad Europoje tai daroma jau seniai, net tokiose šalyse kaip Azerbaidžanas ar Kazachstanas.
– Žaidėjai jūsų treniruotes vadino įdomiomis. Ar daug ką perėmėte iš buvusių savo trenerių?
– Aš niekada nenorėjau niekieno kopijuoti, nors, žinoma, pasisemti minčių ir jas vėliau tinkamai panaudoti nėra nieko blogo. Malonu, kad žaidėjai taip atsiliepia. Mano nuomone, geriausia treniruotė būna tada, kai ji maksimaliai priartinta prie rungtynių režimo. Kažko naujo tikrai neišradau, ir išrasti turbūt neįmanoma.
– Jums dar suvirpina širdį „Porto“ klubo pergalės UEFA Čempionų lygoje „Dragao“ stadione?
– Žiūrint futbolą visada būna emocijų, ir nebūtinai jas turi kelti „Porto“. Be abejo, komanda, kurioje praleidai nemažai metų, jų tik prideda. Bet man užtenka geros dvikovos. Pavyzdžiui, trečiadienio rungtynės tarp Londono „Chelsea“ ir PSG ekipų buvo tokios.
Aišku, jausmas, kai tokiame svarbiame mače išeini į aikštę, niekada nepasimirš. Ir nesinorėtų, kad taip atsitiktų. Tas jausmas veda į priekį tiek žaidėjus, tiek trenerius.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos rinktinei, kuri kovo pabaigoje stos į kovą su Anglija?
– Norėčiau palinkėti vienybės. Tarkime, PSG klubas rungtynėse su „Chelsea“ ją parodė. Viskas įmanoma, anglai neturi keturių kojų ir nėra triskart už mus greitesni. Reikia tik teisingai pasiruošti ir tikėti. Kitaip dar prieš išeidamas į aikštę atsiliksi 0:1.
