4 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai A lygoje, dar vienas taiklus smūgis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės varžybose – šį sezoną D. Šemberas ne tik cementavo savo komandos gynybą ar rūpinosi aikštės vidurio kontrole, bet ir pats ieškodavo progų pagrasinti varžovų vartams.
15 metų Rusijoje praleidęs ir triskart šios šalies čempionu tapęs vilnietis praėjusią žiemą sutiko dar metus pažaisti žemesnio lygio turnyre, kad savo dosjė papildytų ir Lietuvos pirmenybių nugalėtojo titulu.
„Aš akcentuočiau ne sugrįžimą, o gerus „Žalgiriui“ metus. Sakau tiesiai šviesiai: čia atsiradau, nes mane papirko profesionalus vadovybės požiūris į futbolą. 15 metų dirbau su panašiais vadovais, ir tai davė rezultatų, todėl buvau tikras, kad taip pat bus ir čia. Aš esu toks žmogus, kuriam reikalingas tik rezultatas. Buvau tikras, kad šiemet mes laimėsime, ir taip įvyko“, – patenkintas buvo D. Šemberas, kuriam jaunystėje su „Žalgiriu“ taip ir nepavyko triumfuoti Lietuvos čempionate.
Paskutinį kartą aikštėje gynėjo ir saugo pozicijose galintis žaisti futbolininkas turėtų pasirodyti šeštadienį nieko nebelemsiančiose rungtynėse su Gargždų „Banga“, o visi formalumai bus sutvarkyti kitą savaitę vyksiančioje sezono uždarymo šventėje, iš kurios D. Šemberas pretenduoja išsinešti geriausio A lygos žaidėjo prizą.
Gruodį laukia atostogos, kurias buvęs ilgametis Maskvos CSKA klubo atstovas norėtų praleisti ant snieglentės kalnuose arba prie baseino šiltesniuose kraštuose, o tuomet – pokalbis su „Žalgirio“ vadovais dėl ateities.
Pastarieji planuoja dideles permainas komandos rūbinėje, bet ties vyriausio ekipos žaidėjo – kaip ir vyriausiojo trenerio iš Lenkijos Mareko Zubo – pavarde kol kas kabo klaustukas.
Dabar D. Šemberas A lygos atžvilgiu nebėra nusiteikęs taip kategoriškai kaip lygiai prieš metus, kuomet DELFI pareiškė nematantis savęs žaidžiančio Lietuvoje.
Kokį įspūdį jam paliko 15 metų neregėtos šalies pirmenybės?
„Tikėjausi blogesnių aikščių, bet realybėje nėra taip baisu, kaip visi kalba. Gal oro sąlygos šiemet buvo palankios, nes nereikėjo žaisti nei purvuose, nei balose. Tik tos vienos LFF taurės turnyro rungtynės Kazlų Rūdoje tarp „Šilo“ ir „Trakų“ buvo išimtis. O visur kitur tikrai buvo galima žaisti futbolą“, – pastebėjo D. Šemberas.
Bet ne visi siurprizai geriausiam 2005 metų Lietuvos futbolininkui malonūs. Veteranas negalvojo, kad didžiausios A lygos intrigos taip dažnai bus kuriamos ne aikštėje, o lažybų kontorose.
„Aš netikėjau, kad bus tiek kalbų apie parduotas rungtynes. Atrodo, kad pažaidus Rusijoje tokie dalykai nebeturėtų stebinti, bet net ten dėl šios problemos nekyla tiek triukšmo. Tai – didelė yda, kurią reikia kuo greičiau šalinti, nes jei ji įsišaknys, nebeišrausime. Aš nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet kai kurios rungtynės tikrai paliko nemalonų vaizdą“, – kartėlio neslėpė „Žalgirio“ kapitonas.
– Ar buvo atvejų, kai pats aikštėje pajutote, kad varžovai nesistengia arba žaidžia keistai? – DELFI paklausė D. Šembero
– Nenoriu kažko kaltinti, bet prisipažinsiu atvirai – taip, buvo. Man asmeniškai įtarimą sukėlė vienas mačas. Pajaučiau, kad kažkas ne taip, tačiau neturiu įrodymų, faktų, negaliu sakyti, kuri tai komanda. Tokie dalykai turi būti pažaboti, ir tai turi daryti ne tik LFF, bet ir prokuratūra, kitos instancijos, kurios turi daugiau priemonių. Su šiais dalykais įmanoma susitvarkyti, tačiau reikia žymiai daugiau iniciatyvos.
– Jei aikščių kokybė nustebino maloniai, ką galite pasakyti apie A lygos futbolininkų lygį?
– Sunku su kažkuo palyginti – ten, kur žaidžiau anksčiau, lygis, be abejo, buvo žymiai aukštesnis. Galiu prisiminti tuos laikus, kai jaunystėje rungtyniavau „Žalgiryje“, bet ir tada žaidėjų meistriškumas buvo šiek tiek didesnis. Sunku įvertinti, nes pats žaidžiu su dabartiniais futbolininkais, nenoriu būti nekorektiškas. Be abejo, lygai, visam Lietuvos futbolui bendrai ir kiekvienam žaidėjui atskirai yra kur tobulėti. Tai reikia daryti nuo mažų dienų, ir tuomet tas lygis turėtų kilti.
– Čempionais tapote prieš mėnesį, nemažai rungtynių laimėjote dideliu skirtumu, daug buvo ir tokių dvikovų, kuomet varžovai 90 minučių aklinai gindavosi. Ar jums pačiam buvo įdomu žaisti?
– Taip. Čempionatas buvo tikrai įdomus, pirmus du ratus nebuvo lengva, neturėjome didelės taškų persvaros. Ir „Trakai“, ir Marijampolės „Sūduva“, ir iš dalies Klaipėdos „Atlantas“, ta pati Gargždų „Banga“ buvo rimti varžovai. Tikėjomės, kad jie sudarys mums rimtą konkurenciją, bet antra sezono pusė parodė, jog „Žalgiris“ yra didesnio meistriškumo komanda.
– Galbūt įdomiau buvo ir dėl to, kad žaidėte aikštės viduryje, turėdamas didelę veiksmų laisvę ir puolime, ir gynyboje?
– Nelabai mėgstu savęs vertinti, treneris geriau galėtų pakomentuoti mano žaidimą. Man pačiam, žinoma, visada labiau patinka žaisti aikštės viduryje, ten geriau jaučiuosi.
– Šiuo metu vyksta geriausių Lietuvos futbolininkų rinkimai. Ar atidavėte savo balsą?
– Ne, aš niekada nebalsuoju. Turiu savo favoritus, bet nenorėčiau garsiai jų įvardinti – turiu daug draugų, todėl išskirti kažkurį vieną būtų nekorektiška. Galime pakalbėti nebent apie tuos, kurie nusipelno geriausio jauno žaidėjo titulo. Pavyzdžiui, „Atlanto“ puolėjas Donatas Kazlauskas – puikus žaidėjas, Tautvydas Eliošius iš Pakruojo „Kruojos“ taip pat nusipelno pagyrimo, man labai patiko ir jo komandos draugas Darius Jankauskas. Ir „Žalgiryje“ yra gero jaunimo: tarkime, Artūras Žulpa. Aišku, gal jo nebereikėtų laikyti jaunuoliu, bet jis aikštėje atlieka tiek darbo, kad visiems kitiems belieka lengviausia. Gaila, kad mažai progų pasireikšti gavo mūsiškiai Justas Lasickas, Edvinas Baniulis. Tai – perspektyvūs žaidėjai, į kuriuos ateityje, tikiuosi, remsis ir Lietuvos rinktinė.
– Lietuvos dydžio valstybei realu turėti bent dvi tokio pajėgumo komandas kaip „Žalgiris“?
– Manau, taip, tik reikia daugiau tokių profesionalių, ambicingų vadovų kaip mūsų. Ir, žinoma, reikia finansų. Jei nepavyksta patiems užsiauginti gerų žaidėjų, belieka kviestis legionierius, o jiems Lietuvos čempionatas nėra labai įdomus. Privilioti čia juos galima tik pinigais.
– Kaip greitai „Žalgirio“ komanda gali tobulėti per sezoną sužaisdama vos kelerias rungtynes su pranašesniais varžovais Europos taurių turnyrų atrankoje?
– Mūsų ekipai tikrai norėtųsi konkurencingesnių varžovų, nes tik žaidžiant su tokiomis komandomis auga meistriškumas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Malonu, kad iš mūsų klubo nemažai žaidėjų kviečiami į rinktinę ir tokiu būdu gali susidurti su geriausiais Europos futbolininkais. Bet geriausia būtų patiems įveikti atrankos varžybas ir patekti į grupių etapą. Padaryti tai Čempionų lygoje labai sunku, bet Europos lygoje – įmanoma. Ten irgi žaidžia daug stiprių klubų, ir mūsų komandai žaisti grupės turnyre būtų labai pelninga visomis prasmėmis.
– Jūsų bičiulis Andrius Skerla po praėjusio sezono nenorėjo iškart apsispręsti dėl tolesnės karjeros ir tapti treneriu ryžosi tik po atostogų. Ar jūs jau žinote, ką veiksite kitais metais?
– Aš lygiai taip pat susitariau su vadovais sprendimą priimti gruodį. Ne viskas nuo manęs priklauso, pirmiausia apsispręsti turi klubas. Dabar nei aš, nei „Žalgiris“ nesakome „ne“ ir klausimą paliekame atvirą iki kito mėnesio. Bet kažkur kitur profesionaliai žaisti futbolo aš jau tikrai nebeplanuoju ir nebesvajoju. Kur jau ten man... Marčius su Vytaru (Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius – DELFI) jau laukia manęs „Prelegentuose“, tik perspėjo, kad turėsiu „pasikapoti“ dėl vietos pagrindinėje sudėtyje, nes jie paskutiniu metu demonstruoja gerus rezultatus (šypsosi – DELFI). O daugiau – arba „Žalgiris“, arba nieko.
