„Matome, kad Vilnius daug dėmesio skiria nacionaliniam stadionui, o Klaipėda – savo baseinui. Kaunas tokius objektus kaip Girstučio baseinas ir Žalgirio arena ja yra įgyvendinęs, todėl prioritetiniu tampa šio objekto sutvarkymas“, – žurnalistams penktadienį sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, projektą aptaręs su vidaus reikalų ministru Dailiu Alfonsu Barakausku.
Pareigūnai apžiūrėjo stadioną, aptarė finansavimo galimybes.
„Aiškiai matosi, kad tos lėšos, kurios buvo skirtos (apie 2,7 mln. litų), jos yra skaidriai įsisavintos“, – kalbėjo ministras.
Preliminari stadiono rekonstrukcijos projekto vertė siekia 20 mln. litų, dalį lėšų tikimasi gauti iš ES fondų. Planuojama atnaujinti stadioną, kad jis atitiktų UEFA reikalavimus ir čia galėtų vykti tarptautinės rungtynės. Tačiau D. A. Barakauskas teigė manantis, kad jo sutvarkymas užtruks ne vienerius metus.
„Mes kalbame apie lygiagrečią perspektyvą, kuri jokiu būdu nebus konkurentas stadionui, esančiam Vilniuje. Kalbame apie finansavimą, kuris yra būtinas šiam stadionui, kad jis pasiektų ketvirtąją kategoriją ir tai, manau, užtruks ne vienus metus, nors daug jau yra padaryta“, – kalbėjo D. A. Barakauskas.
Stadiono rekonstrukcijos techninį projektą tikimasi parengti šiemet, o darbus būtų galima pradėti kitais metais, užsitikrinus pirminį finansavimą.
Kauno savivaldybės duomenimis, Žaliakalnyje esantis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams skirtas statinys. 1921 metais Kauno savivaldybės išnuomotame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklype buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.
Tuometinio LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis 1924-1925 metais. Kauno Ąžuolyne įrengtas pirmasis Lietuvos sporto stadionas.