Geriausiu „SMScredit.lt“ A Lygos legionieriumi praėjusiame sezone tituluotas 177 centimetrų futbolininkas Lietuvoje pasižymėjo 7 įvarčiais bei 13 rezultatyvių perdavimų.
J. Wilkas liko patenkintas savo pasirodymu mūsų šalyje, tačiau Lietuvos čempionų komanda ir jos organizacija jam kelia dar didesnę nuostabą.
Į Rumuniją iš „Žalgirio“ vasarą persikėlęs saugas tikina, jog aukštesnis čempionato futbolo lygis ne visuomet yra svarbesnis už patį klubą.
„Rumunija man praktiškai negalėjo nieko pasiūlyti, „Žalgiryje“ nereikėjo rūpintis niekuo. Galėjau susikoncentruoti tik ties pačiu žaidimu“, – sako praėjusiais metais Rumunijoje ir Lietuvoje rungtyniavęs lenkas.
Krašto saugas džiaugiasi sugrįžęs į Vilnių, kuriame su šeima vėl jaučiasi laimingas.
– Prieš kelias dienas prisijungei prie „Žalgirio“ treniruočių stovyklos Kipre. Kaip jautiesi?
– Jaučiuosi gerai. Žaidžiau „Žalgiryje“ praėjusį sezoną, todėl žinau beveik viską apie komandą. Ji laimėjo Lietuvos pirmenybes, LFF taurę ir Supertaurę. Šioje komandoje praleidau puikų pusmetį.
– Kokios sąlygos pasirengimo stovykloje Kipre?
– Futbolininkams sudarytos puikios sąlygos gyventi, treniruotis ir žaisti draugiškas rungtynes. Viešbutyje gyvename geruose kambariuose, valgome skanius patiekalus, treniruotės ir rungtynės vyksta gerose aikštėse.
– Kodėl sugrįžai į „Žalgirį“?
– Puikiai jaučiuosi komandoje, kuriai reikia manęs. Gerai sutariu su ekipos žaidėjais, mėgstu juos. Manau, kad ir jie mėgsta mane.
Žaidėjų perėjimo lango metu bendravau su „Žalgirio“ sporto direktoriumu Mindaugu Nikoličiumi. Po pokalbių su juo, nusprendžiau sugrįžti į Vilnių. Manau, kad tai geras sprendimas tiek man, tiek komandai.
– Ko tikiesi sostinės ekipoje naujajame sezone?
– Komanda sustiprėjo. Tai labai mane džiugina. Manau, kad turėtume laimėti viską Lietuvoje. Be to, tikiuosi, kad žaisime UEFA Europos lygos grupių etape, nors iš pradžių dalyvausime UEFA Čempionų lygos kvalifikaciniame etape. Svarbiausias tikslas naujajame sezone – gerai pasirodyti tarptautiniame fronte. Viliuosi, kad šią užduotį įvykdysime.
– Kaip pasikeitė „Žalgiris“ nuo to laiko kai buvai išvykęs?
– Praktiškai niekuo. Išliko visi geriausi „Žalgirio“ bruožai: profesionali organizacija, vadovai, medikai, personalas. Esame viskuo aprūpinti. Mums reikia tik gerai žaisti. „Žalgiryje“ turime viską, Rumunijoje neturėjome beveik nieko. Tai tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl norėjau pakeisti klubą.
– Su kuriais komandos draugais bendrauji dažniausiai?
– Bendrauju su visais žaidėjais. Tėvynėje laiką leidžiu su tautiečiu Kamiliu Bilinskiu, kuris žaidė „Žalgiryje“ praėjusiame sezone. Mėgstu visą komandą, visus žaidėjus.
– Esi vienas mėgstamiausių futbolininkų Lietuvoje. Ar jauti tai?
– Rungtyniaudamas Rumunijoje jau buvau užmiršęs šią garbę (juokiasi). Jeigu žaidžiu gerai, gerbėjai tai pastebi, yra laimingi. Fanų dėmesys reikalingas ne tik man, bet ir visiems „Žalgirio“ futbolininkams.
– Ką labiau mėgsti: mušti įvarčius ar atlikti rezultatyvius perdavimus?
– Mušti įvarčius smagu, tačiau labiau patinka atlikti rezultatyvius perdavimus komandos draugams. Puikiai jaučiuosi, kai atlieku gerą perdavimą puolėjui, kuris pelno įvartį.
– Kaip vertini „Žalgirio“ trenerį Mareką Zubą?
– Tai labai geras treneris. Jis sėkmingai vadovavo komandai praėjusiame sezone – „Žalgiris“ laimėjo Lietuvos čempionatą, LFF taurę ir Supertaurę. M.Zubo dėka komanda gerai pasirodė UEFA Europos lygos kvalifikaciniame etape. M.Nikoličius priėmė puikų sprendimą, kad pakvietė šį profesionalų trenerį į komandą.
Praėjusį sezoną UEFA Europos lygos kvalifikaciniame etape „Žalgiris“ eliminavo buvusį tavo klubą Poznanės „Lech“ iš tolimesnių varžybų. Kokie tave tuo metu apėmė jausmai?
Jaučiausi keistai, nes Poznanės „Lech“ – mano mėgstamiausia komanda. Gimiau Poznanėje. Pirmąsias rungtynias „Ekstraklasa“ lygoje sužaidžiau „Lech“ gretose. Čia augau ir tobulėjau.
Pirmosios „Žalgirio“ ir „Lech“ akistatos nemačiau, nes tuo metu Rumunijoje žaidžiau draugiškas rungtynes. Antrąjį mačą stebėjau visas 90 minučių.
– Kuo skiriasi Lietuvos ir Lenkijos futbolas?
– Lenkijoje aukštesnis futbolo lygis nei Lietuvoje, joje geresni stadionai ir sudarytos puikios sąlygos žaisti futbolą. Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo klubai stiprėja, gerėja jų organizacija.
– Kaip jauteisi gyvendamas Vilniuje?
– Vilnius labai gražus miestas, jame gyvena puikūs žmonės. Praleidau penkis mėnesius Vilniuje, šiame mieste su šeima jautėmės laimingi. Vilnius labai arti Lenkijos. Iš gimtosios valstybės į Lietuvos sostinę galima greitai nuvažiuoti.
– Ar teko aplankyti žymias Vilniaus vietas?
– Apsilankiau Aušros vartuose. Teko pabūvoti Belmonte. Tai labai graži vieta. Manau, kad Vilniaus pažiba yra katedra. Ji yra vienas iš miesto simbolių.
– Ar moki lietuvių kalbą?
– Mokėjau kelis žodžius, bet lietuvių kalbos ilgai negirdėjau, todėl juos pamiršau. Šešis mėnesius žaidžiau Rumunijoje, tad geriau prisimenu kelis rumuniškus žodžius.
– Ar Lenkijoje ir Rumunijoje žaidei prieš futbolininkus iš Lietuvos?
– Rumunijoje teko žaisti prieš Targu Žiu „Pandurii“ komandą, kurioje rungtyniauja buvęs „Žalgirio“ puolėjas Deivydas Matulevičius. Tuo metu jis buvo traumuotas ir nepasirodė aikštėje. Lenkijoje taip pat teko rungtyniauti prieš futbolininkus iš Lietuvos.
– Ar skiriasi Rumunijos ir Lenkijos čempionatų lygis?
– Rumunijos čempionatas pajėgesnis. Jis yra vienu laipteliu aukščiau už Lenkijos pirmenybes. Lenkijoje žymiai geresnės kokybės stadionai nei Rumunijoje.
– Kurioje valstybėje – Lietuvoje, Lenkijoje ar Rumunijoje – didžiausias susidomėjimas futbolu?
– Lenkijoje ir Rumunijoje futbolas – populiariausia sporto šaka. Lietuvoje labiausiai mėgstamas krepšinis, futbolas pagal populiarumą yra antroje vietoje.
– Kada pradėjai žaisti futbolą?
– Būdamas 7-erių metų Poznanėje pradėjau lankyti futbolo mokyklą. Ja pabaigęs, patekau į „Lech“ jaunimo komandą. Po kelerių metų pavyko prasimušti į pagrindinę Poznanės klubo ekipą.
– Ar Poznanės „Lech“ klube praleidai geriausius karjeros metus?
– Žaidžiau vienoje geriausių aukščiausios Lenkijos lygos „Ekstraklasa“ komandų. „Lech“ rungtyniavo UEFA taurės, UEFA Europos lygos varžybose. Su Poznanės klubu laimėjau Lenkijos čempionatą, taurę ir Supertaurę. Manau, kad tai buvo geriausias mano karjeros laikotarpis. Tikiuosi, kad „Žalgiryje“ laukia tikrai ne blogesni metai.
– Kokie prisiminimai iš UEFA Europos lygos varžybų?
– UEFA Europos lygoje rungtyniauja aukščiausio lygio komandos. Atstovaudamas Poznanės „Lech“ žaidžiau prieš Turino „Juventus“, „Manchester City“, Roterdamo „Feyenoord“. Rungtyniauti prieš stiprius varžovus – puiki patirtis kiekvienam futbolininkui.
– Ar vis dar bendrauji su futbolininkais, kurie žaidė ir žaidžia Poznanės „Lech“?
– Taip. Atostogų metu su jais susitinku, pasikalbu. „Lech“ klubo nariai papasakoja, kas naujo komandoje, kaip sekasi jiems žaisti.
– Trejose rungtynėse atstovavai Lenkijos nacionalinei rinktinei. Ar tikiesi į ją sugrįžti?
– Patekti į Lenkijos nacionalinę rinktinę tikrai sunku, nes joje rungtyniauja pajėgūs futbolininkai iš Rusijos, Vokietijos, Italijos klubų. Norėčiau sugrįžti į Lenkijos rinktinę. Tikiuosi, kad tai pavyks.
– Kuris futbolininkas yra tavo idealas?
– Iš pradžių labiausiai žavėjausi Zinedine'u Zidane'u, ypač tuomet, kai jis rungtyniavo mano mėgstamiausioje Madrido „Real“ komandoje. Vėliau jo rolę perėmė portugalas Cristiano Ronaldo. Jis taip pat yra aukščiausio lygio futbolininkas.
– Koks tavo didžiausias pomėgis?
– Mano hobi – sūnus. Jis – svarbiausias asmuo mano gyvenime. Kai grįžtu namo, su sūnumi žaidžiame įvairius žaidimus, futbolą. Sūnus – mano gyvenimas.
– Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
– Mėgstu apsilankyti kino teatre, pasižiūrėti gerus filmus. Kartais nueinu į kavinę pabendrauti, išgerti puodelį kavos ir skaniai pavalgyti.
– Kokį geriausią filmą tau teko matyti?
– „Volstryto vilkas“. Visai neseniai jį žiūrėjau kino teatre.
– Koks tavo mėgstamiausias aktorius?
– Leonardo di Caprio. Jis vaidina daugelyje gerų filmų. Žinau jo biografiją. Tai tikrai geras aktorius.
– Tavo kūną puošia tatuiruotės. Ką jos tau reiškia?
– Kiekviena tatuiruotė turi reikšmę. Kai kurios iš jų vaizduoja religinius motyvus – šv. Mariją, kryžių. Šeimos narių vardai labai man svarbūs. Jie ištatuiruoti ant rankų. Kaklą puošia sūnaus inicialų pirmosios raidės.
– Kokių įpročių turi prieš rungtynes?
– Pasimeldžiu Dievui, palinkiu sėkmės komandos draugams.
– Ar tiki į Dievą?
– Esu krikščionis, tikiu į Dievą.