„Atlanto“ atstovai patvirtino, jog devyniolikmetis D.Kazlauskas ir vos šešiolikos D.Virkšas lieka „Arsenal“ akiratyje po to, kai pasirodė beveik savaitę trukusioje peržiūroje Londone. Tuoj po peržiūros D.Kazlauskas kiek skeptiškai, nors ir neprarasdamas humoro jausmo, vertino savo galimybes: „Manau, kad variantai yra du: arba „ne“, arba „ne“.
– Donatai, kaip įvertintum Londone įgytą patirtį?
– Viskas organizuota labai profesionaliai, treniruočių sąlygos – idealios. Tame aikštyne, kuriame mes dirbome – gal 15 žolės aikščių. Po stogu lindome tik vieną dieną, kai suprastėjo oro sąlygos. O šalia dar yra bazė, kurioje treniruojasi pagrindinė komanda.
– Jūs dirbote su dubleriais?
– Taip. Dauguma komandos futbolininkų – maždaug mano bendraamžiai. Dovydas buvo gerokai jaunesnis už mus visus.
– D. Virkšas minėjo, kad daugiausia laiko buvo skiriama žaidimui „į plotą“, kuris leidžia geriausiai atskleisti sugebėjimą perduoti kamuolį ir priimti sprendimą aikštėje.
– Tik „plotą“ ir žaidėme. Per savaitę nė karto nespyrėme kamuolio į vartus.
– Kaip bendravote su treneriais? Ar kalbi angliškai?
– Taip. Pratyboms vadovavo du treneriai, Arsene'ą Wengerą matydavome tik treniruočių komplekso valgykloje, pabendrauti akis į akį su pagrindinės komandos strategu neteko.
– Sako, klubas ir ekskursiją po Londoną surengė bei apmokėjo.
– Buvo ir ekskursija. Aš Londone lankiausi ne pirmą kartą, bet turėjau progą dar kartą pamatyti garsiausias turistų lankomas miesto vietas – Bekingemo rūmus ir kita.
– Kaip reagavai į žinią, kad tavimi susidomėjo tokio kalibro klubas kaip „Arsenal“?
– Naujasis „Atlanto“ sporto direktorius Valdas Trakys ryte paskambino ir paprašė, kad atvažiuočiau su pasu, o dar geriau – su paso kopija. Atvažiavau, klausia: „Ar žinai, kur vyksi?“. Kai išgirdau, rankos ir kojos ėmė drebėti, dar kitą dieną klausinėjau, ar tikrai, ar nesusapnavau viso to.
– Praėjusią vasarą sėkmingai žaidei Lietuvoje vykusiame Europos devyniolikmečių čempionate. Ar manai, kad būtent tose varžybose tave pastebėjo?
– Tikrai nemanau, kad A. Wengeras kažkur specialiai važiavo manęs stebėti. Kita vertus, neabejoju, kad jam buvo pateikta išsami informacija.
– Ar domiesi Anglijos „Premier“ lyga?
– Taip, tai – mano mėgiamiausias čempionatas. Per televiziją rungtynes stebiu kiekvieną savaitgalį.
– Dabar turbūt palaikai „Arsenal“. O iki tol?
– Gal „Manchester United“. Nors „Arsenal“ man irgi visada patiko – solidus klubas, geras treneris. Juk ne veltui savo poste jis lieka jau 17 metų.
– Sklando gandai, kad jei nebūsi pakviestas į Londoną, kitą sezoną vis tiek kelsi sparnus į užsienį. Treneris Konstantinas Sarsanija buvo užsiminęs apie galimybę žaisti Prancūzijos aukščiausiame futbolo divizione.
– Norėtųsi pabandyti patekti į „Arsenal“. Bet, aišku, gerai, kad yra atsarginių variantų.
– Praėjęs sezonas tau susiklostė sėkmingai – su „Atlantu“ iškovojai „SMScredit.lt A lygos“ sidabrą, čempionate įmušei septynis įvarčius, žaidei šalies jaunimo rinktinėse. Kas labiausiai įsiminė 2013-aisiais?
– Svarbiausia, kad įsitvirtinau vyrų futbole. Tas perėjimas ne visiems jauniems futbolininkams lengvai įvyksta. „Atlante“ yra nemažai mano bendraamžių, kuriuos pažinojau, nes žaidžiau kartu su jais įvairaus amžiaus rinktinėse, buvo ir patyrusių futbolininkų, be kurių įtakos komandinis rezultatas, manau, sunkiai įmanomas.
– O K. Sarsanija?
– Tai protingas, inteligentiškas treneris, visada palaikantis savo žaidėjus.
– Bet praėjusį sezoną treneris kartais viešai pratrūkdavo – sykį pareiškė, kad šukuosenos jums rūpi labiau nei treniruotės.
– Tada tiesiog taip sutapo. Marius Papšys pasidarė naują šukuoseną, mes pralaimėjome rungtynes, treneris ir pasakė.
– Kaip manai, ko dabar labiausiai trūksta futbolininkui Donatui Kazlauskui?
– Visko. Reikia gerinti gynybą, žaidimą galva. Tiesą sakant, nėra ko vardyti – trūksta visko, viską galima gerinti.
