- Artūrai, neseniai pasirašei sutartį su Brunėjaus „DPMM“ klubu, daugeliui tai buvo staigmena. Papasakok apie tokio pasirinkimo pagrindinius motyvus, - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo snaiperio.
- Iš tikro turėjau keletą pasiūlymų – vienas variantas buvo kitą mėnesį prisijungti prie Izraelio komandos, taip pat buvo šansas sudalyvauti Vokietijos Drezdeno „Dynamo“ peržiūroje. Tačiau ir šiuo atveju veiksmas būtų vykęs kitą mėnesį. Trečia opcija buvo Brunėjus, teko apsispręsti staigiai ir nusprendžiau, jog man tai tinkamiausia.
- Ar išgirdus apie tokį variantą neišgąsdino gana egzotiškos valstybės futbolo prasme pavadinimas?
- Tikrai ne, netgi priešingai – kaip tik viskas įdomu, nauja, neišbandyta.
- Papasakok, kas Tave pasitiko atvykus į Brunėjų – kokios oro sąlygos, kokie žmonės? Jauteisi patekęs į kitą pasaulį?
- Mane pasitiko išties labai karštas oras. Žmonės geri, tačiau šiek tiek jaučiasi, jog čia – kitas pasaulis. Kartais man sunku suprasti juos, o jiems – mane.
- Kokį įspūdį palieka tavo naujasis klubas, kokios treniruočių, gyvenimo sąlygos?
- Tikrai neturiu kuo skųstis, įspūdis geras, treniruočių sąlygos ir apskritai visa organizacija puikiame lygyje. Čia viskas paruošta tam, kad žaistum futbolą ir visiškai nesuktum galvos dėl kitų, pašalinių dalykų.
- Pasklidus žiniai, jog žaisi Brunėjuje, nemažai žmonių ėmė kalbėti, jog kas čia per Singapūro lyga, koks dar ten gali būti futbolas. Kokie būtų tavo kontrargumentai? Ar tik mūsų tauta nenuvertina futbolo lygio Singapūre, juk ten žaidžia ir nemažai žinomų futbolininkų.
- Tikrai nėra taip, kad Singapūro čempionatas tai gatvės lyga, kaip man jau teko girdėti atsiliepimų. Čia patekti legionieriui nėra lengva, jie kviečia bent jau geruose klubuose pažaidusius futbolininkus arba sportininkus su puikia statistika. Visi žaidėjai yra tikrinami peržiūrose, testuose. Čia mokami dideli pinigai, pagal visą organizaciją Singapūro čempionatas – aukštame lygyje, čia rungtyniauja individualiai stiprūs žaidėjai. Kuo jie atsilieka, kiek teko susidaryti įspūdį, tai taktika.
- Gal jau kalbėjai apie savo vaidmenį komandoje su treneriais? Kaip apskritai pasitiko naujasis kolektyvas?
- Naujoji ekipa pasitiki labai šiltai, komanda tikrai draugiška, visi noriai bendrauja, o valdžia rūpinasi kiekviena smulkmena. Treneris iš manęs tikisi įvarčių, valdžia, žinoma, to paties. Tikrai stengsiuosi jų nenuvilti.
- Ar tiki, jog iš savo naujojo klubo gali sulaukti kvietimo į nacionalinę rinktinę?
- Manau, jog šansai patekti į rinktinę minimalūs. Nei ten kas stebės mane žaidžiantį, nei ką, o ir bilietai Lietuvos futbolo federacijai (LFF) brangiai kainuotų (šypsosi). Jei rimtai, tai gaila, bet bent jau kol žaisiu čia, kvietimo, manau nesulauksiu. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog tinginiausiu – kiekvienose rungtynėse atiduosiu visą save.