„Manau, kad Vilniuje nemaišytų turėti vieną stadioną futbolui ir nacionalinį stadioną su lengvosios atletikos objektais. Mes vieninteliai Europoje neturime tokio stadiono“, - DELFI sakė A.Salamakinas. Pasak jo, sutarta, kad stadionas turėtų būti statomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir privataus kapitalo lėšomis.
„Statyba neturėtų užsiimti Vyriausybė – reikia sudaryti sutartį su jį valdysiančiu operatoriumi – privačiu kapitalu, kuris disponuotų stadionu ir už jį atsakytų“, - sakė socialdemokratas. Premjerui bus pasiūlyta skelbti konkursą išaiškinti stadiono investuotojui, kuris užsiimtų statybos darbais.
„Mane labai nustebino pateikiami skaičiai. Vieni sako, kad stadiono statyba kainuos 200 milijonų, kiti – kad 300 milijonų litų. Architektas Algimantas Nasvytis pristatė koncepciją, kad pirmam etapui užtektų 160 milijonų litų“, - teigė A.Salamakinas.
Tačiau norint už šią sumą pastatyti stadioną, reikėtų atsisakyti stogo ir automobilių stovėjimo aikštelės. A.Nasvytis įsitikinęs, kad sovietmečiu statytos stadiono konstrukcijos nepasenusios ir galėtų būti naudojamos statybai.
A.Salamakinas įsitikinęs, kad dirbant gerai ir greitai, stadioną galima pastatyti iki 2009 metų – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo.