„Futbole taip jau būna – laimi komanda, o pralaimi treneris. Tad ir dėl šios nesėkmės kaltas tik aš. Man nepavyko pasiekti, kad vaikinai nejaustų psichologinės įtampos, todėl šiandien nepamatėme visko, ką jie gali atlikti aikštėje. Jie stengėsi, kovojo, tačiau galiausiai nesusitvarkė su atsakomybės ir įtampos krūviu.
Esminis lūžis rungtynėse įvyko, kai mes nesugebėjome pasinaudoti kiekybine persvara po Kosta Rikos vartininko pašalinimo. Tuo metu turėjome vieno įvarčio persvarą, kontroliavome žaidimo eigą, o jei būtume įmušę dar bent vieną įvartį, rungtynės galėjo susiklostyti ir kitaip. Mus iš vėžių išmušė ir Alberto Voskunovičiaus trauma. Jam mūsų žaidimo schemose buvo skiriamas didelis vaidmuo, tad toks nuostolis buvo labai skaudus. Jį pakeitę vaikinai labai stengėsi, bet to neužteko“, – konstatavo Lietuvos salės futbolo rinktinės vyriausias treneris.
Lemiamose rungtynėse su Kosta Rika lietuviai atsilaikė beveik visą pirmą kėlinį, bet jo pabaigoje kelios klaidos virto dviem varžovų įvarčiais. O antrame kėlinyje Kosta Rikos futbolininkai šeimininkus nubaudė dar keturiais tiksliais smūgiais. Anot J. Ryvkino, galutinis rezultatas nemalonus, bet antroje rungtynių dalyje Lietuvos futbolininkai buvo priversti rizikuoti, atakuoti didelėmis pajėgomis, išbandyti įvairias taktines schemas, nes jiems reikėjo tik pergalės.
„Gaila, kad nepavyko įmušti, nes progų tikrai turėjome. Tuo metu savo žaidimą užčiuopę varžovai išnaudojo progas ir baudė mus po mūsų klaidų. Manau, kad didžiausias mūsų priešininkas buvome mes patys, o labiausiai – žaidėjus sukausčiusi psichologinė įtampa, atsakomybės dėl rungtynių baigties svoris. Kita vertus, tai juk pasaulio čempionatas, o ne kiemo futbolo varžybos, čia patekus reikia mokėti ne tik žaisti, bet ir susitvarkyti su savo psichologija, įtampa“, – pastebėjo J. Ryvkinas.
Pirmą kartą FIFA pasaulio čempionate žaidusi ietuvos salės futbolo rinktinė A grupėje 1:2 pralaimėjo Venesuelai, 0:3 nusileido Kazachstanui ir 2:6 turėjo pripažinti Kosta Rikos pranašumą. Nors lietuviai taškų nepelnė, bet J. Ryvkino teigimu, futbolininkai ženkliai patobulėjo ir įgijo vertingos patirties. „Vaikinai į salės futbolą atėjo iš lauko, jie vos prieš kelis metus pradėjo rimčiau treniruotis ir gilintis į šio sporto vingrybes. Ir per trumpą laiką tapo gan neblogais salės futbolininkais. O tai, kad Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate pralaimėjo – tai ne jų, o mano kaltė, aš dėl to prisiimu visą atsakomybę“, – pareiškė nuo 2017 m. pabaigos su Lietuvos salės futbolo rinktine dirbęs 54 metų futbolo specialistas iš Ukrainos.
Kalbėdamas apie savo ateitį Lietuvos salės futbolo rinktinėje J. Ryvkinas teigė, kad jo sutartis baigiasi šio mėnesio pabaigoje, o sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo turės priimti Lietuvos futbolo federacija.
„Tikrai nesakau, kad tai jau pabaiga ir su rinktine neatsisveikinu. Bet tai ne nuo manęs priklauso, sprendimą priims federacijos vadovai. Aš asmeniškai neturiu priekaištų komandai ir žaidėjams, tačiau turiu priekaištų sau pačiam. Manau, kad turėjau kažką sugalvoti, kad padėčiau vaikinams susitvarkyti su juos slėgusia psichologine įtampa. Bet, atvirai pasakysiu, šiuo metu nežinau, ką ir kaip galėjau padaryti kitaip, geriau. Gal reikia šiek tiek nusiraminti, pailsėti, permąstyti nueitą kelią. O tada – priimti sprendimus. Bet kuriuo atveju, nuoširdžiai prašau visų – palaikykite futbolininkus. Jie nusipelnė didelės pagarbos, nes per kelis metus iš paprastų kiemo futbolininkų jie tapo solidžiais salės futbolo žaidėjais, priėmė nerealų iššūkį ir būdami mėgėjais pasaulio čempionate kovėsi su aukščiausio lygio profesionalais. Tai tikrai unikalus pasiekimas. Didžiuojuosi, kad turėjau galimybę dirbti su šiais vaikinais. Aš manau, kad mes esame teisingame kelyje, ir turime judėti tolyn, nesvarbu – su manimi, ar be manęs“, – pareiškė J. Ryvkinas.
Prieš lemiamas rungtynes su Kosta Rika Lietuvos rinktinės stovyklą supurtė vieno iš komandos lyderių – Artūro Juchno pasitraukimas. Pasak J. Ryvkino, rinktinėje nebuvo jokių konfliktų, tiesiog futbolininkas nesusidorojo su atsakomybe ir pats nusprendė palikti komandą.
„Tai tik dar kartą parodo, kaip sudėtinga mėgėjiškai futbolą žaidžiantiems vaikinams persilaužti ir per trumpą laiką tapti profesionalais. Neturiu jokių priekaištų Artūrui dėl jo darbo treniruotėse, atsidavimo ir žaidimo. Jis su mumis nuėjo ilgą kelią, bet galiausiai neatlaikė įtampos. Ruošiantis čempionatui ir jo metu mes visi išgyvenome didelį stresą, reikalavimai žaidėjams buvo aukščiausio lygio ir ne visi sugebėjo tinkamai su tuo susitvarkyti. Vis dėlto, salės futbolas yra komandinis sportas ir čia pergales pasiekia komanda, o ne pavieniai, kad ir aukšto lygio, futbolininkai. Stengėmės sulipdyti vieningą ir tvirtą kolektyvą, gal ne viskas pavyko, bet jokių asmeninių nuoskaudų ar pykčių tarp futbolininkų ir trenerių tikrai nebuvo“, – paaiškino Lietuvos salės futbolo rinktinės vyriausias treneris J. Ryvkinas.
Nors Lietuvos rinktinė jau baigė savo pasirodymą pasaulio čempionate, bet J. Ryvkinas vylėsi, kad šis čempionatas padės Lietuvos salės futbolui žengti į priekį ir tobulėti.
„Tikiuosi, kad lietuviai atras ir pamėgs šį dinamišką ir įdomų sportą, išaugs susidomėjimas ne tik rinktine, bet ir klubiniu salės futbolu. O rinktinės nariai smarkiai patobulėjo, įgijo patirties ir sutvirtėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Manau, kad šios Lietuvos rinktinės laukia šviesi ateitis ir ji dar parodys savo jėgą tarptautinėse varžybose“, – vylėsi specialistas.
