Kiekvienam aišku, kad pagrindinis dalykas, skiriantis salės futbolą iš kitų futbolo atšakų yra būtent salė. 20-ojo amžiaus pradžioje Urugvajaus futbolo mylėtojai sugalvojo, kad esant prastoms oro sąlygoms kamuolį galima spardyti ir krepšinio aikštelėje, o 1933 metais ant parketo žaidžiamas futbolas oficialiai tapo sporto šaka.
Salės futbolo kūrėjai daugelį taisyklių pasiskolino iš futbolo. Visų pirma, nusižengimų traktavimą. Salės futbole liesti kamuolį galima su bet kuria kūno dalimi tik ne rankomis, už neleistiną kontaktą su varžovu skiriami laisvi smūgiai. Už itin grubų taisyklių pažeidimą – geltonos ir raudonos kortelės.
Abejose sporto šakose galioja tos pačios užribio taisyklės, galioja tokia pati kampinių pakėlimo procedūra. Na ir žinoma, salės futbolo rungtynes taip pat laimi ta komanda, kuri rungtynių metu daugiau kartų įspiria kamuolį į stačiakampius vartus.
Išvardintieji panašumai – bene vieninteliai. Dauguma kitų taisyklių turi savitą specifiką.
Iš kitų sporto šakų pasiskolintos detalės. Kadangi salės futbolą pradėta žaisti krepšinio salėse, šiame sporte taip pat yra žaidžiama penki prieš penkis, o mačas trunka 40 minučių – du kėliniai po 20 minučių. Po pražangų laikas yra stabdomas.
Keitimai salės futbole neribojami, o vyksta jie žaidimo eigoje, panašiai kaip ledo ritulyje. Iš rankinio pasiskolinti aikštės išmatavimai ir vartų dydis. Dėl aukšto intensyvumo ir mažesnės aikštės salės futbolas yra rezultatyvesnis, o pražangų fiksuojama mažiau
Kamuolys. Salės futbole naudojamas kamuolys yra mažesnis, kietesnis ir mažiau šoklus. Kadangi salės futbolo kamuolys yra sunkesnis, žaidėjams jį suvaldyti yra paprasčiau.
Dėl kamuolio ypatybių perdavimai salės futbole įprastai yra atliekami pažeme, tačiau jie yra gerokai greitesni nei futbole.
Žaidimo atnaujinimas. Kamuolys iš užribio salės futbole yra įžaidžiamas ne rankomis, bet kojomis, be to, tai turi būti padaryta greitai.
Kamuolio išmušimas nuo vartų, nuo kampinio, ir iš užribio turi įvykti per mažiau nei keturias sekundes.
Pražangų skaičiavimas ir baudiniai. Komandinės pražangos yra skaičiuojamos, o viršijus penkių pražangų limitą skiriami 10 metrų baudiniai.
Kaip ir tradiciniame futbole, salės futbole baudiniai visuomet skiriami ir už pražangas baudos aikštelėje. Šie baudiniai yra mušami iš arčiau – iš 6 metrų, be to, jie turi būti realizuojami per keturias sekundes.
Teisėjai. Salės futbolo rungtynėse dirba pagrindinis teisėjas, antrasis teisėjas ir trečiasis teisėjas. Pagrindinis teisėjas yra „vedantis“, o antrasis – „atsiliekantis“. Teisėjų darbas salės futbole panašesnis ne į futbolo, o į krepšinio teisėjų darbą.
Pagrindinis teisėjas yra pagrindinis sprendimų priėmėjas, o antrasis teisėjas atlieka tarsi patarėjo funkcijas. Trečiasis teisėjas už aikštės ribų stebi keitimus, fiksuoja minutės pertraukėles, o taip pat gali pakeisti vieną iš susižeidusių aikštės teisėjų.
Nuošalė ir pirštinės. Viena labiausiai ypatingų futbolo taisyklių, tačiau salės futbole tokios taisyklės nėra.
Dar vienas skirtumas yra pirštinės, kurių nedėvi salės futbolo vartininkai. Salės futbole vartininkui nėra reikalinga ilgam sugriebti savo rankose kamuolį, o plikomis rankomis vartininkas kamuolį nuo vartų gali išmesti gerokai preciziškiau.
Visus panašumus ir skirtumus iki šiol su salės futbolu nesusipažinę lietuviai galės pasverti jau netrukus. Pasaulio salės futbolo čempionato kovos nuo rugsėjo 12 iki spalio 3 dienos vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
