Rudenį Lietuvoje vyksiantis FIFA pasaulio salės futbolo čempionato finalinis etapas bus 9-asis istorijoje. Neseniai suėjo 32 metai nuo to laiko, kai surengtas pirmasis čempionatas.
Painios ištakos
1989 m. sausį FIFA surengė varžybas, kurios tuomet pavadintos Pasaulio 5x5 (salės) futbolo čempionatu. Kodėl pasirinktas toks pavadinimas ir kaip apskritai jis atsirado? Norint tai suprasti reikia kiek giliau pakapstyti istoriją.
Žaidimui išpopuliarėjus Pietų Amerikoje dar 1971 m. buvo įkurta Tarptautinė salės futbolo asociacija (FIFUSA). FIFUSA pirmasis prezidentas buvo brazilas João Havelange‘as, kuris vėliau paliko šias pareigas ir 1974 m. buvo išrinktas FIFA prezidentu. FIFUSA 1982, 1985 ir 1988 metais surengė Pasaulio čempionatus.
Ko gero įkvėpta jų sėkmės ir apskritai įžvelgusi naujas galimybes, FIFA taip pat norėjo įsitraukti į žaidimą, tad J. Havelange‘as pakvietė FIFUSA prisijungti. Tačiau bendro sutarimo rasti nepavyko nei tada, nei vėliau ilgus metus. 1985 m. organizacijoms susiginčijus dėl termino „futbolas“ naudojimo, FIFUSA savo ruožtu nusprendė įvesti naują terminą „Futsal“.
Nors vienybės nebuvo, žaidimui vis labiau populiarėjant FIFA nutarė surengti savo Pasaulio čempionatą. Kaip aiškino pirmojo turnyro apžvalgoje tuometinis FIFA generalinis sekretorius Seppas Blatteris, nesiekta konkuruoti su tradiciniu futbolu, o įžvelgtos naujos galimybės.
„Dešimtys tūkstančių žaidėjų jį propaguoja. Kodėl jiems nepabandyti pasivaržyti tarptautiniu lygmeniu? <...> Vienas iš futbolo tikslų – kad jaunimas grįžtų į sporto sales. Kadangi taisyklės kitokios <...> reikia tik penkių žaidėjų, tai papildoma galimybė ateitis kartoms sportuoti už tradicinio futbolo klubuose ribų.“
Startas – Europoje
Pirmąjį čempionatą nutarta surengti Nyderlanduose. Šioje šalyje buvo švenčiamas futbolo federacijos šimtmetis, o futbolas buvo populiariausias sportas ne tik lauke, bet ir salėse – skaičiuota, jog žaidimui 5 prieš 5 naudojama 800 sporto salių, kuriose rungtyniauja apie 3300 klubų ir 250 tūkst. žaidėjų.
Atrankos varžybos nebuvo vykdomos, visos 16 komandų gavo vardinius kvietimus. Skirtingai nei FIFUSA varžybose, pakviestos ir dvi Afrikos rinktinės, papildoma vieta skirta Azijai. FIFA buvo ekonomiškai daug stipresnė organizacija nei FIFUSA ir apmokėjo komandų dalyvavimo išlaidas.
Afrikai atstovavo Alžyras ir Zimbabvė, Azijai – Japonija ir Saudo Arabija, Šiaurės Amerikai – Kanada ir JAV, Pietų Amerikai – Argentina, Brazilija ir Paragvajus, Okeanijai – Australija, o Europai – Belgija, Danija, Vengrija, Italija, Olandija ir Ispanija.
Žaidė ir futbolo žvaigždės
Komandos buvo suskirstytos į keturias grupes po keturias komandas. Atidarymo rungtynėse Roterdame tarp Nyderlandų ir Danijos susirinko 6 tūkst. žiūrovų, rungtynės buvo tiesiogiai transliuojamos per televiziją (kaip ir pusfinalis bei finalas). Šeimininkai laimėjo 4:2 ir, pažvelgus į komandų sudėtis, dabar tai gali pasirodyti keistai.
Tuo metu nemažai rinktinių turėjo žinomų futbolininkų savo gretose, o Danija šiuo atžvilgiu išsiskyrė bene labiausiai. Rinktinę treniravo Richardas Mølleris Nielsenas, komandoje žaidė prieš metus Danijos metų futbolininku išrinktas Larsas Olsenas, tuo metu kylanti futbolo žvaigždė Brianas Laudrupas, pora kitų tuometinės futbolo rinktinės žaidėjų. Po kelių metų minėta trijulė ženkliai prisidėjo prie sensacingos Danijos pergalės 1992 metų Europos futbolo čempionate, o B. Laudrupas apskritai tapo tikra futbolo superžvaigžde.
„Buvo labai smagu, nes galima buvo išvysti technišką žaidimą, gero meistriškumo ir skirtingų šalių komandas. Mes, danai, negarsėjome technika, labiau fizine jėga ir taktika, bet tą kartą parodėme, kad esame techniški – bent jau kai kurie iš mūsų“, – turnyrą prisiminė B. Laudrupas.
Jis įmušė keturis įvarčius, bet to nepakako – danai neįveikė Paragvajaus ir liko treti grupėje. Į kitą etapą pateko po dvi geriausias komandas. Tarp jų nebuvo ir Alžyro nors šioje ekipoje rungtyniavo visų laikų geriausias šios šalies futbolininkas Lakhdaras Belloumi.
Įvairios rinktinės tuomet turėjo iš futbolo žinomų asmenybių, nes jos įgūdžius galėjo sėkmingai pritaikyti ir čia. Pirmajame salės futbolo čempionate buvo žaidžiama su kamuoliu, panašiu į įprasto futbolo. Nemažai taisyklių taip pat skyrėsi nuo to salės futbolo, kokį matome dabar. Buvo žaidžiami du kėliniai po 25 minutes (dabar po 20). Iki šiol nepasikeitė tik aikštės dydis – 40x20 metrų.
JAV staigmena ir brazilų triumfas
Antrajame etape taip pat buvo žaidžiama grupėse po keturias ekipas. Sėkmingiausiai A grupėje žaidė šeimininkai Nyderlandai ir jų kaimynai belgai, o savotiška staigmena tapo JAV komanda, kuri B grupėje netgi pranoko brazilus.
Amerikiečių sėkmė iš dalies buvo siejama su tuo, kad sportas uždarose patalpose buvo populiarus. JAV nuo 1978 metų ledo ritulio arenose vyko savotiškas salės futbolo čempionatas, nors jis ir skyrėsi pagal taisykles. Į salės futbolo rinktinę susirinko daug tuomet žinomų JAV futbolo rinktinei atstovavusių žaidėjų. Vienas jų – JAV metų futbolininkas, rinktinės kapitonas Michaelis Windischmanas.
Visgi pusfinalyje jie turėjo pripažinti šeimininkų pranašumą (1:2). Kitoje dvikovoje belgai tik po pratęsimo (3:3) ir baudinių serijos pralaimėjo brazilams. JAV iškovojo 3 vietą po pratęsimo įveikdami belgus.
Finale vyko atkakli kova, o Brazilija pergalingą įvartį pelnė likus žaisti keturias minutes.
Pirmasis čempionatas buvo kuklus, savotiškai nedrąsus ir, žiūrint iš dabartinės perspektyvos, netgi keistokas. Nuo tada pats žaidimas nemažai pasikeitė ir subrendo bei iš futbolo žvaigždžių laisvalaikio užsiėmimo tapo profesionaliu sportu.
Naujausias FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas vyks rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
