Ketvirtadienio vakarą per televizorių stebėdamas grumtynes Marselio „Stade Velodrome“ stadione V. Ivanauskas nebus neutralus žiūrovas.

Hamburg“ klubo sirgaliai kadaise vadino jį Ivanu Rūsčiuoju, bet širdyje 49-erių kaunietis visuomet puoselėjo šiltus jausmus Vokietijai.

Nuo „Hamburg“ puolėjo iki Jenos „Carl Zeiss“ trenerio – tiek futbolas, tiek asmeninio gyvenimo vingiai V. Ivanauską nuolat grąžindavo į kraštą tarp Reino ir Oderio.

Pirmasis lietuvis, 1993 metais patekęs į „Bundesliga“ pirmenybes, neslepia: Vokietija jam yra tam tikras futbolo struktūros etalonas, tokiu tapo ir „Die Mannschaft“ – nacionalinė vokiečių rinktinė.

„Aš nuo seno simpatizuoju Vokietijai – ne tik dėl to, kad pats daugiau nei pusę gyvenimo ten praleidau. Yra ir daugiau priežasčių. Pernelyg gerai žinau, ant kokių pamatų stovi „Bundesliga“. Visa vokiečių futbolo sistema buvo pakeista prieš 14 metų ir nuo to laiko puikiai gyvuoja“, – DELFI sakė V. Ivanauskas.

Vis dėlto Europos pirmenybių pusfinalyje dabartinių pasaulio čempionų laukia toks sunkus testas, kad galimų jo rezultatų paieškos verčia pasukti galvą ir V. Ivanauską.

Jeigu ilgiausią čempionatų istorijoje 11 m baudinių seriją Joachimo Lowo auklėtiniams ketvirtfinalyje pasiūliusius italus vadintume vilku, tai meška, ant kurios kitame etape užlips vokiečiai, yra turnyro šeimininkė Prancūzija.

Prieš dvejus metus šios ekipos kovojo Brazilijoje vykusių pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje – nors tąsyk Vokietija laimėjo minimaliu skirtumu 1:0, po ankstyvo įvarčio tvirtai kontroliavo žaidimą, neleisdama prancūzams nė pagalvoti apie išsigelbėjimą.

Nuo to laiko iš čempioniškos J. Lowo mozaikos iškrito kelios svarbios detalės: buvęs kapitonas Philippas Lahmas, rezultatyviausias visų laikų planetos pirmenybių žaidėjas Miroslavas Klose.

Daugeliui „Die Mannschaft“ nebeatrodo tokia dominuojanti jėga, bet tik ne V. Ivanauskui.

„Nemanau, kad dabar vokiečiai – silpnesni. Taip, Brazilijoje jie žaidė efektingai, buvo daug gražių rungtynių, ypač – pusfinalis su šeimininkais (Vokietija laimėjo 7:1 – DELFI). Vėliau kai kurie žaidėjai išėjo, įsiliejo daug jaunimo. Bet Vokietijos rinktinės taktika nuo to laiko nedaug tepasikeitė. Naujokai vaizdo negadina, o jų perspektyvos – didžiulės. Tad Vokietija išliko labai stipri“, neabejoja V. Ivanauskas.

Valdas Ivanauskas

Nerimo jam nekelia ir faktas, kad dėl traumų ir surinktų geltonų kortelių iš rikiuotės iškrito trys Vokietijos ekipos starto sudėties žaidėjai: gynėjas Matsas Hummelsas, saugas Sami Khedira ir puolėjas Mario Gomezas.

Trečiadienį Velso rinktinės pakasynoms užteko ir vienos netekties: pusfinalyje likę be saugo Aarono Ramsey, valai nesugebėjo organizuoti sau įprasto puolimo ir pralaimėjo Portugalijai 0:2.

Tačiau V. Ivanauskas įsitikinęs, kad Velsas – tai ne Vokietija.

„Labai aiškiai matėsi, kad Velsas neturi kuo pakeisti A. Ramsey. Vokiečiai neteko trijų žaidėjų, bet manau, kad jiems dėl to skaudės mažiau. Taip, tai yra futbolininkai, kurie nuolat rungtyniaudavo, įnešdavo savo indėlį. Bet ant Vokietijos rinktinės suolo pasirinkimų netrūksta“, – svarstė specialistas.

Abejonių būta ir dėl kapitono Bastiano Schweinsteigerio sveikatos būklės, bet mačo išvakarėse J. Lowas patikino, kad 31-erių veteranas atsistojo ant kojų ir starto vienuolikėje pakeis S. Khedirą.

M. Hummelso vietą gynybos šerdyje turėtų užimti iš krašto patrauktas Benediktas Howedesas arba atsarginis vidurio gynėjas Shkodranas Mustafi. O M. Gomezo trauma į starto sudėtį veikiausiai sugrąžins Mario Gotze.

„M. Gomezas – didžiausias vokiečių nuostolis. Tačiau aš manau, kad tai bus Thomaso Mullerio rungtynės. Visi jį kritikuoja, bet jis atlieka tiek daug nematomo darbo, kad yra tiesiog nepakeičiamas. Manau, šįkart būtent jis žais atakų smaigalyje, nes M. Gotze šiai užduočiai neatrodo labai tinkamas, žinant Prancūzijos vidurio gynėjų jėgą“, – spėjo V. Ivanauskas.

Thomas Mulleris

Laurentui Koscielny, Adiliui Rami ar jį ketvirtfinalyje su Islandija (5:2) laikinai pavadavusiam Samueliui Umtiti raumenų išties netrūksta. Kita vertus, būtent gynėjai yra silpnoji Prancūzijos ekipos grandis, kurią pridengia talento perpildyta saugų linija.

V. Ivanauskas mano, kad nė viena komanda neturi akivaizdžiui pažeidžiamų vietų, todėl lemiama gali būti ir vieno įvarčio persvara.

„Pirmo pusfinalio eigą beveik nuspėjau. Šįkart ką nors pasakyti sunkiau. Rungtynės gali vykti iki pirmo įvarčio, o pasiektas jis gali būti po standartinės situacijos. Šiokį tokį pranašumą įžvelgčiau vokiečių pusėje. Vien dėl to, kad namų sienos gali slėgti Prancūzijos rinktinę. Kita vertus, nemanau, kad pralaimėti pusfinalyje pasaulio čempionams jiems būtų tragedija. O vokiečiams nesėkmė reikštų žingsnį atgal“, – samprotavo treneris.

Užtat dėl finalo, kuriame Vokietijos ir Prancūzijos dvikovos nugalėtojų lauks Portugalija, jis didelių dvejonių neturi.

„Finalas bus neįdomus, tikrai. Portugalija eina 2004-ųjų Graikijos rinktinės keliu. Ir savo žaidimo stiliaus jie tikrai nekeis, net ir negalėtų to padaryti. Jie tiesiog daro tai, kas duoda rezultatą. O ir šiaip finalai labai retai būna gražūs“, – pastebėjo V. Ivanauskas.

Įdomu, kad Vokietijos futbolininkams galima drąsiai klijuoti „šventės griovėjų“ etiketę. Per visą istoriją vokiečiai septynis kartus eliminavo pasaulio ar Europos čempionatų šeimininkus ir net šešissyk tai padarė pusfinalyje.

Kita vertus, Prancūzija nėra pralaimėjusi finaliniuose prestižinių turnyrų etapuose žaisdama savoje aikštėje 17 rungtynių iš eilės. Per šią namų seriją prancūzai laimėjo 15 dvikovų, dusyk sužaidė lygiosiomis ir triumfavo 1984 metų Europos čempionate bei 1998 metų planetos pirmenybėse.