Kiekvieną dieną interneto platybėse, spaudoje ar kitose informacijos sklaidos priemonėse galima surasti daugybę informacijos apie praėjusias arba būsimas čempionato rungtynes. Žaidimo analizės, spėlionės dėl komandų sudėčių, taktinio išsidėstymo, rungtynių baigties – tai, kuo dabar gyvena ne tik Europos čempionate dalyvaujančių nacionalinių rinktinių trenerių personalas, tačiau ir visi futbolo aistruoliai, kurių netrūksta ir Lietuvoje.

Vieni futbolo gerbėjai diskutuoja apie žemą čempionato rezultatyvumą, kiti baksnoja pirštu į suprastėjusį čempionato lygį, treti pažymi įvarčius, kurie pelnomi rungtynių pabaigoje. Jau kurį laiką ne tik tarp futbolo aistruolių, tačiau ir tarp šio žaidimo specialistų yra nusistovėjusi nuomonė, kad kampinis – pusė įvarčio. Dažnai stebint rungtynes, stadione susirinkę žmonės uždirbtu kampiniu džiaugiasi taip lyg būtų palaikoma komanda būtų pelniusi įvartį. Tačiau skaičiai niekada nemeluoja...

Statistika – tai ištisas mokslas, futbolo mėgėjams galintis padėti dar geriau suprasti šią sporto šaką ir įrodyti, kad kai kurie futbolo pasaulyje sklandantys faktai tiesiog yra mitai.

Euro 2016 statistika po antrojo turo

ĮVARČIAI

Antrajame Europos čempionato ture, lyginant su pirmuoju, pamatėme įvarčių, pelnytų po 3 ar daugiau kamuolio lietimų, „sugrįžimą“ į rungtynes atsiliekant bei pirmąsias nulines lygiąsias.

Padidėjo po kampinio situacijos pelnytų įvarčių bei iš baudos aikštelės pelnytų įvarčių procentas. Taip pat padidėjo rezultatyvių perdavimų iš aikštės krašto bei baudos aikštelės procentas. Tuo metu sumažėjo įvarčių iš už baudos aikštelės ribų, po baudos smūgių (smūgiuojant tiesiogiai ir netiesiogiai į vartus) ir įvarčių atlikus 1 ir 2 kamuolio lietimus procentas. Taip pat sumažėjo rezultatyvių perdavimų procentai iš už baudos aikštelės ir centrinės aikštės dalies.

Iš viso įvarčių: 47 (po pirmo turo - 22)
Įvarčių vid. per rungtynes: 1.96 (po pirmo turo - 1.83)
Į savus vartus: 2 (po pirmo turo - 1)
11 m. baudinys: 4 (po pirmo turo - 1)

Žvelgiant į pelnytus įvarčius 2016 Europos čempionate galima teigti, kad kol kas jis yra šiurpiai nerezultatyvus. Matome, kad įvarčių vidurkis per vienas rungtynes yra vos 1.96 įvarčio kai tuo tarpu 2004 m. bei 2008 m. vykusiuose Europos futbolo čempionatuose įvarčių vidurkis buvo 2.48, o 2012 m. – 2.45 įvarčio.

Neabejotina, kad tam didžiausią įtaką daro pasikeitusi čempionato sistema. Juk dabar teoriškai rinktinė gali tapti Europos čempione neįmušusi nė vieno įvarčio iš žaidimo (3 nulinės lygiosios ir 4 laimėtos baudinių serijos). Įvarčiai – tai futbolo puošmena, o žiūrovai jų reikalauja vis daugiau ir daugiau, todėl UEFA gali turėti rimtą galvosūkį, jeigu čempionato rezultatyvumas nepadidės.

KAMPINIAI

Kampinių iš viso: 226 (po pirmo turo - 106)
Kampinių vid. per rungtynes: 9.42 (po pirmo turo - 8.83)
Įvarčiai pelnyti po kampinio situacijos: 3 (po pirmo turo - 1)
Įvarčiai pelnyti po kampinio situacijos proc.: 1.33% (po pirmo turo - 0.94%
Visų čempionate pelnytų įvarčių proc. dalis pelnyta po kampinio situacijos: 7.32% (po pirmo turo 5%)

Futbolo pasaulyje, ypatingai tarp aistruolių ilgą laiką vyrauja nuomonė, kad kampinis – pavojinga situacija. Peršasi išvada, kad taip tikrai nėra. Bent jau šiuolaikiniame futbole.

Statistiniai duomenys rodo, kad kol kas čempionate atlikus 226 kampinius, po šios standartinės situacijos buvo pelnyt ivos 3 įvarčiai.

Juos įmušė Švecarija (2 kartus) ir Slovakija. Atkreipkite dėmesį,kad neretai aukščiausio lygio komandos,besigindamos nuo kampinio situacijos nebepalieka žmonių prie vartų vipstų. Taip yra todėl,kad aukščiausio lygio treneriai, žinodami šią statistiką, žaidėjus prie savo vartų išdėsto taip, jog patys apsigynę jie galėtų žaibiškai kontratakuoti.

BAUDOS SMŪGIAI

Įvarčiai po baudos smūgių (smūgiuojant tiesiogiai į vartus): 3 (7.32% visų pelnytų įvarčių)
(po pirmo turo - 2 (10%)

Įvarčiai po baudos smūgių (nesmūgiuojant tiesiogiai į vartus): 2
(4.88 visų pelnytų įvarčių)
(po pirmo turo - 1 (5%)

Panašius į kampinių situacijas faktus atskleidžia ir baudos smūgiai. Kiek žinote žaidėjų, galinčių tiksliai realizuoti baudos smūgius? Garethas Bale'as, Cristiano Ronaldo, Lionelis Messi? Net ir šių žaidėjų baudos smūgių statistika nebūtų iš koto verčianti. Todėl nei vartininkams, nei komandų treneriams, nei juolab aistruoliams nereikėtų baimintis baudos smūgių, nes pelnomų įvarčių skaičiai iš šios standartinės padėties yra taip pat kuklūs.

KAMUOLIO LIETIMŲ SKAIČIUS

Įvarčiai pelnyti 1 lietimu: 27 (65.85% visų pelnytų įvarčių)
(po pirmo turo - 15 (75%)
Įvarčiai pelnyti 2 lietimais: 8 (19.51% visų pelnytų įvarčių)
(po pirmo turo - 5 (25%)
Įvarčiai pelnyti 3 lietimais: 2 (4.88% visų pelnytų įvarčių)
(pirmajame ture įvarčių pelnyta nebuvo)
Įvarčiai pelnyti 4 lietimais: 2 (4.88% visų pelnytų įvarčių)
(pirmajame ture įvarčių pelnyta nebuvo)
Įvarčiai pelnyti 5 ar daugiau lietimų: 2 (4.88% visų pelnytų įvarčių, pirmajame ture įvarčių pelnyta nebuvo)

Futbolo aistruoliai dažnai išskiria ir prisimena fantastiškus viražus baudos aikštelėje, apgaulingus judesius ir kitus šou elementus, bet pažvelgus i statistiką vertėtų paklausti – kas naudingesnis? Puolėjas, galintis pelnyti įvarti vienu ar blogiausiu atveju dviem lietimais? Ar tas, kuris sugeba gerai driblinguoti kamuoli, atlikti aibę klaidinančių judesių?

Šiuolaikiniame futbole viskas vyksta neįtikėtinai greitai ir šis žaidimas vis greitėja. Žvelgiant į statistiką galima drąsiai teigti, kad kuo žaidėjas daugiau liečia kamuolį, tuo mažiau įvarčių yra pelnoma. Ši tendencija, turimais statistiniai duomenimis, aukščiausio lygio futbole vyrauja daugiau nei 14 metų (nuo 2002 Pasaulio futbolo čempionato).

ĮVARČIAI IŠ IR UŽ BAUDOS AIKŠTELĖS

Įvarčiai pelnyti iš baudos aikštelės: 35 (85.37% visų pelnytų įvarčių) (po pirmo turo - 16 (80%)
Įvarčiai pelnyti už baudos aikštelės: 6 (14.63% visų pelnytų įvarčių) (po pirmo turo - 4 (20%)

Dar vienas statistinis rodiklis, kuris turėtų patraukti futbolo mėgėjų akį. Daugelis aistruolių tikisi išvysti ir žavisi tolimo nuotolio smūgiais, tačiau apie įvarčius, pelnomus iš arti, neretai sako: „Ai, įmušė paprastą, „uždarė“..

Visgi vertėtų labiau atkreipti dėmesį į pelnomus įvarčius iš baudos aikštelės: kaip buvo konstruojama ataka, kokius veiksmus atliko besiginanti komanda, bei kas lėmė, kad įvartis buvo pelnytas.

Labai panašūs ir dar didesni skaičiai apie įvarčius pelnomus iš baudos aikštelės aukščiausio lygio varžybose užfiksuoti atliktuose moksliniuose tyrimuose dar prieš 30 metų. Panašius rezultatus rodo ir asmeniškai 2002-2014 m. pasaulio čempionatuose ir 2004-2012 m. Europos čempionatuose surinkti statistiniai duomenys.

Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad ši tendencija, kuri nekinta jau 30 metų, išliks dar ilgai, o futbolo gerbėja,i ieškodami kertinių momentų, kuomet pelnomi įvarčiai, turi atkreipti dėmesį į aukščiau paminėtas rekomendacijas.

REZULTATYVŪS PERDAVIMAI

Rezultatyvių perdavimų iš viso: 34 (po pirmo turo - 17)
Rezultatyvių perdavimų vid. per rungtynes: 1.42 (po pirmo turo - 1.42)
Rezultatyvūs perdavimai atlikti iš aikštės krašto: 15
(44.12% visų rez. perdavimų)
(po pirmo turo - 7 (41.18)
Rezultatyvūs perdavimai iš baudos aikštelės: 9 (26.47% visų rez. perdavimų)
(po pirmo turo - 4 (23.53%)
Rezultatyvūs perdavimai už baudos aikštelės, centrinės aikštės dalies: 6 (17.65% visų rez. perdavimų) (po pirmo turo - 4 (23.53)
Rezultatyvūs perdavimai iš kitos aikštės pusės: 4 (11.76% visų rez. perdavimų) (po pirmo turo - 2 (11.76%)

Labiausiai šiems rezultatams daro įtaką tai, kad sąlyginai silpnesnės komandos ginasi labai kompaktiškai ir palieka priešininkams labai mažai erdvės centrineje aikštės zonoje. Kiekvienas šiuolaikinis, modernus treneris žino statistiką, kurią pateikiau apie pelnomus įvarčius iš baudos aikštelės, todėl savo komandos gynybinius veiksmus konstruoja taip, kad būtų uždengiamos pavojingiausios zonos (zonos tiesiai prieš vartus).

Dėl šios priežasties sąlyginai stipresnės komandos daugiausiai erdvės gali surasti ir suranda aikštės kraštuose, kur neretai galima sukurti ir yra sukuriama situacija 1 prieš 1. Turint individualiai stipresnius futbolininkus, šis ginklas yra labai veiksmingas, nes įveikus varžovų gynėją aikštės krašte atakuojančios komandos futbolininkai turi gerus šansus atsidurti varžovų baudos aikštelėje arba atlikti aštrų perdavimą iš krašto.

TAM TIKROMIS KŪNO DALIMIS PELNYTI ĮVARČIAI

Galva pelnyti įvarčiai: 11 (24.44% visų pelnytų įvarčių)
Vidine pėdos dalimi pelnyti įvarčiai: 13 (28.89% visų pelnytų įvarčių)
Keltimi pelnyti įvarčiai: 9 (20% visų pelnytų įvarčių)
Vidine kelties dalimi pelnyti įvarčiai: 9 (20% visų pelnytų įvarčių)
Kitomis kūno dalimis pelnyti įvarčiai: 3 (6.67% visų pelnytų įvarčių)

Žvelgiant į šio čempionato statistiką labai didelę nuostabą kelia įvarčių procentas pasiektas smūgiais atliekant vidine kelties dalimi. Lyginant su kitais aukščiausio lygio čempionatais, pagal turimus statistinius duomenis, nuo 2002 m. iki 2014 m. šia kamuolio smūgiavimo technika pelnomų įvarčių skaičius smarkiai išaugo ir šiuo metu įvarčių vidine kelties dalimi yra pelnyta lygiai tiek pat kiek keltimi!

Kodėl tai kelia nuostabą? Nes atlikti šį smūgį techniškai tiksliai reikia sąlyginai daugiau laiko nei smūgiuojant galva, keltimi ar vidine pėdos dalimi. Įdomu, ar ši statistika panaši išliks iki čempionato pabaigos.

PELNYTŲ ĮVARČIŲ LAIKAS

0-15 min. - 2 (4.26% visų pelnytų įvarčių)
16-30 min. - 2 (4.26% visų pelnytų įvarčių)
31-45 min. - 10 (21.28% visų pelnytų įvarčių)
46-60 min. - 10 (21.28% visų pelnytų įvarčių)
61-75 min. - 7 (14.89% visų pelnytų įvarčių)
76-90 min. - 10 (21.28% visų pelnytų įvarčių)
90+ - 6 (12.77% visų pelnytų įvarčių)

Gerbėjų nuogastavimai apie pelnytų įvarčių sausrą pirmajame kėlinyje nėra iš piršto laužti. Būtent tai atspindi ir statistika.Vėl norėčiau grįžti prie čempionato sistemos, kuri tiesiog skatina komandas žaisti kuo uždaresnį futbolą. Pirmuose turuose niekas nenorėjo rizikuoti. Pažiūrėsime, kaip bus toliau: dalis komandų trečiajame ture nebeturi kur trauktis, todėl yra vilčių išvysti daugiau įvarčių.

Daugelis diskutuoja ir apie pabaigoje rungtynių pelnomų įvarčių gausą, tačiau su tuo galima ir sutikti, ir nesutikti. Štai pelnomų įvarčių procentas 76-90 min. yra lygiai toks pat kaip ir 31-45 min. arba 46-60 min. – 10%.

Na, o kalban tapie “Fergie time” (pridėtas rungtynių laikas, kuris neretai tarp futbolo aistruolių vadinamas žymiojo sero Alex’o Ferguson’o vardu) skaičiai daug linksmesni. Per pridėto laiko minutes pelnyti net 6 iš 47 įvarčių – 12.77%. Verta pažymėti, kad rungtynėse dažniausiai pridedamos 3 arba 4 minutės.

ĮDOMU

• Komanda pelniusi įvartį pirmajame kelinyje 7 kartus laimėjo, 4 sužaidė lygiosiomis ir tik 1 kartą pralaimėjo
• Nė vienose rungtynėse abi komandos nepelnė įvarčio pirmajame kėlinyje
• Vos viena komanda, šiame čempionate pirmoji praleidusi įvartį, laimėjo rungtynes

*Įvarčiai pelnyti į savus vartus arba iš 11 m. baudinio skaičiuojant rezultatyvių perdavimų, kamuolio lietimų bei įvarčių iš ir už baudos aikštelės ribų statistiką, registruojami nebuvo

**Įvarčiai pelnyti į savus vartus skaičiuojant pelnytų įvarčių tam tikra kūno dalimi statistiką, registruojami nebuvo